captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos žmonės stokoja motyvacijos sveikai gyventi, teigia Nacionalinė sveikatos taryba

Nors Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai pastaraisiais metais šiek tiek gerėja, medikams nerimą kelia žmonių motyvacijos stoka sveikai gyventi, daugiau judėti ir mažiau, bet sveikiau valgyti.
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius, ELTA nuotr.
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius, ELTA nuotr.

Nors Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai pastaraisiais metais šiek tiek gerėja, medikams nerimą kelia žmonių motyvacijos stoka sveikai gyventi, daugiau judėti ir mažiau, bet sveikiau valgyti.

Ketvirtadienį Seime pristatęs metinį pranešimą „Sveikas senėjimas – nauji iššūkiai Lietuvai“ Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius sako, kad nerimą Lietuvoje kelia lėtinių neinfekcinių ligų sergamumo paplitimas ir tų ligų sąlygotas mirtingumas.

„Širdies ir kraujagyslių, turima omenyje smegenų kraujagyslių, sukeltas mirtingumas yra žymiai didesnis negu Europos Sąjungos šalių, netgi naujų narių, vidurkis. Taip pat didelis piktybinių navikų sergamumas ir mirtingumas bei išorinių priežasčių sukeltas mirtingumas“, – vardijo J. Pundzius.

Profesorius sako, kad žmogaus sveikatą tik 10 proc. lemia medicinos pagalba, 20 proc. – aplinka, 20 proc. genetika ir net 50 proc. – sveika gyvensena, kuri priklauso nuo paties žmogaus.

„Norint užtikrinti sveiką brandą ir žmonių sveikatą, reikia atkreipti dėmesį į sveikos gyvensenos įdiegimą Lietuvoje kiekvienam žmogui. Tai atrodo labai paprasta – pakankamai judėti, nors pusę valandos per dieną, nepersivalgyti ir naudoti sveikus maisto produktus, nevartoti alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų. Tačiau svarbiausia – paties žmogaus motyvacija sveikai gyventi, nes neįmanoma priversti to daryti jokiais įstatymais“, – sako profesorius.

Pasak J. Pundziaus, šiame darbe labai svarbu sociologų, psichologų, edukologų pagalba, taip pat žmogų turi motyvuoti, skatinti sveikai gyventi artimiausioji aplinka, darbdaviai.

„Lietuvoje turime pakankamai intelektinių pajėgų – reikia valstybei užsakyti Lietuvos mokslininkams adaptuoti užsienyje sukurtas ligų profilaktikos programas ir jas diegti, kaip yra sėkmingai įgyvendinama širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programa, vykdoma 4–5 metus“, – primena profesorius, vis dėlto dar nelinkęs džiaugtis šiek tiek gerėjančiais širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirtingumo rodikliais Lietuvoje.

Medikai teigia, kad sveikai gyventi yra labai pigu – tereikia atsisakyti automobilio, kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, mažiau valgyti ir maitintis sveikais produktais.

„Reikia padaryti, kad nesveikai gyventi žmogui būtų per brangu, per finansus motyvuoti žmogų. (...) O spontaniniam aktyvumui nereikia brangių įrenginių, baseinų, stadionų, tik minimaliai sutvarkytos infrastruktūros, dviračių takų, miško takelių ir kt.“, – vardijo J. Pundzius.

Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime teigiama, kad 2025 m. Europoje vyresnių nei 65 metų žmonių bus ketvirtadalis visos populiacijos. 2050 m. šio amžiaus žmonių skaičius padidės 70 proc., o vyresnių nei 80 m. – 170 proc.

2010 m. duomenimis, Lietuvoje buvo beveik 450 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus moterų, tai 1,8 karto daugiau negu vyrų. Pagyvenę žmonės mieste sudarė 20 procentų, kaime – 22,9 procento gyventojų. Daugiausia šio amžiaus žmonių buvo Varėnos, Alytaus, Anykščių ir Ignalinos rajonų savivaldybėse, kuriose 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudarė 27,2–30,2 procento.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...