captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pokyčiai: pašalpa didesnė, minimalus stažas – mažesnis

Naujojo Darbo kodekso pasiūlymuose numatyta didinti maksimalios bedarbio pašalpos dydį ir lengvinti jos gavimo tvarką. Maksimali pašalpa didėtų nuo 70 iki 75 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Norint ją gauti per 24 mėnesius reikės būti išdirbus 12, o ne 18 mėnesių.

K. Kavolėlio (BFL) nuotr.
K. Kavolėlio (BFL) nuotr.

Naujojo Darbo kodekso pasiūlymuose numatyta didinti maksimalios bedarbio pašalpos dydį ir lengvinti jos gavimo tvarką. Maksimali pašalpa didėtų nuo 70 iki 75 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Norint ją gauti per 24 mėnesius reikės būti išdirbus 12, o ne 18 mėnesių.

Ar didesnės ir lengviau gaunamos pašalpos nesumažins bedarbių motyvacijos ieškotis darbo? Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad kur kas svarbiau už pašalpos dydį yra garantijos išsaugant darbo vietą. Tuo tarpu ekonomistai sveikina tokius siūlymus ir sako, kad darbo vietą piliečiams garantuodavo Sovietų Sąjunga, o dabar garantuoja Šiaurės Korėja.

Veltėdžiams dirbti metus bus per sunku

Tiems, kurie iš tiesų nenori dirbti, ir 12 mėnesių išdirbti bus labai sudėtinga, – teigė N. Mačiulis.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt tvirtino, kad siūlomi pokyčiai ilgalaikių bedarbių gretų nedidins, tačiau jais bus bent iš dalies atstatyta proporcija tarp žmogaus mokamų socialinių įmokų ir išmokų.

„Šis pokytis labiau susijęs su vidutines ir didesnes pajamas gaunančiais žmonės. Iki šiol buvo tokia situacija, kad gana dideles socialinio draudimo įmokas mokantys žmonės praradę darbą bedarbio išmoką gaudavo iki 300 eurų.

Tai buvo didelė problema. Tiems asmenims, kurie laikinai įsidarbina, kad vėliau gautų pašalpą, iš esmės niekas nesikeičia. Keičiasi tik tai, kad reikalaujamas mažesnis stažas, tačiau 12 mėnesių per dvejus metus taip pat nėra mažai. Tiems, kurie iš tiesų nenori dirbti, ir 12 mėnesių išdirbti bus labai sudėtinga“, – teigė ekonomistas.

Piktnaudžiauja pašalpomis

Pasak jo, Lietuvoje kur kas dažniau piktnaudžiaujama kitomis socialinėmis išmokomis: „Tokie asmenys kur kas labiau piktnaudžiauja socialinėmis pašalpomis, kurias gauna nepriklausomai nuo jų darbo stažo ar socialinio draudimo įmokų dydžio.“

N. Mačiulio nuomone, Lietuvoje ryšio tarp socialinio draudimo įmokų ir išmokų beveik nėra. „Dažnai darbuotojai yra nemotyvuoti gauti oficialų darbo užmokestį, nes praradę darbą jie gali tikėtis tik labai mažos bedarbio išmokos. Dabar judama teisinga linkme, nes tas ryšys bus akivaizdesnis“, – teigė pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad ir dabar bedarbio pašalpa nėra didelė ir žmonėms, kurie, pavyzdžiui, turi finansinių įsipareigojimų, ženkliai sumažėjusios pajamos gali sukurti didelę įtampą.

Valstybė darbo negarantuoja

Valstybė negali garantuoti darbo, jeigu tuo metu darbdaviui darbuotojo nereikia, – teigė ekonomistas.

Paklaustas, ar darbuotojui nebūtų geriau, jei įstatymais labiau būtų saugoma jo darbo vieta, o ne didinamos pašalpos, N. Mačiulis atsakė neigiamai.

„Čia yra didžiausia klaida ir didžiausias nesusipratimas iš profesinių sąjungų pusės. Valstybė negali garantuoti darbo, jeigu tuo metu darbdaviui darbuotojo nereikia. Mes juk norime turėti konkurencingą ekonomiką? Tam reikia, kad darbdaviai galėtų greitai priimti darbuotojus ir esant poreikiui galėtų jų greitai atsisakyti.

Sovietų Sąjunga ar Šiaurės Korėja savo piliečiams darbą garantavo, bet matome, kuo tai baigiasi. Bet kokia darbo vietos garantija sukuria labai neigiamą šalutinį efektą. Jeigu žmogus žino, kad negali būti lengvai atleistas, jis nustoja tobulėti, stengtis, net ima piktnaudžiauti pertekline apsauga.

Galų gale įsivaizduokime jauną žmogų, kuris dabar yra universitete. Jeigu jis žinos, kad svarbiausia tik būti įdarbintam, o po to jau jį atleisti bus labai sunku, jo motyvacija tobulėti bus labai nedidelė. Tai iš esmės ydinga sistema.

Profesinės sąjungos į Lietuvos darbdavius žiūri kaip į potencialius nusikaltėlius, kurie bandys išnaudoti darbuotojus, juos nuskriausti ir apgauti. Kai darbo rinką reguliuojame žiūrėdami į blogiausius pavyzdžius, nukenčia visos kitos įmonės“, – kalbėjo ekonomistas.

Pavyzdžiu rodė Estiją

Estijoje norint gauti bedarbio pašalpą 12 mėnesių darbo stažą reikia turėti per pastaruosius trejus, o ne dvejus metus, kaip siūloma reglamentuoti Lietuvoje, – teigė A .Černiauskas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas 15min.lt paaiškino, kad Lietuvoje siūlomi bedarbio pašalpos pokyčiai nėra esminiai, o mūsų šalis vis tiek atsiliks net nuo kaimynių:

„Štai Estijoje norint gauti bedarbio pašalpą 12 mėnesių darbo stažą reikia turėti per pastaruosius trejus, o ne dvejus metus, kaip siūloma reglamentuoti Lietuvoje. Mažiausia estų bedarbio pašalpa yra 40 proc., o ne 30 proc., kaip pas mus. Jeigu žmogus turi 10 metų darbo stažą, pašalpa mokama visus metus, o ne 9 mėnesius, kaip siūloma Lietuvoje.

Ši išmoka nėra didelė. Ji siekia tik 75 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Ji nuo 301 euro didėtų iki 560 eurų. Jei žmogus anksčiau uždirbdavo daug daugiau, tai nėra dideli pinigai. Tokią išmoką žmogus gaus tik 3 mėnesius. Vėliau ji tik mažės.

Mes einame link to, kas turėjo būti seniai. Jei norime, kad žmonės mokėtų mokesčius ir tai vadiname socialiniu draudimu, išmokos turi priklausyti nuo įmokos. Dabar yra, kad įmokas žmonės moka dideles, o išmokas gauna labai mažas.

Galime kelti klausimą dėl solidarumo, bet tai galėtų būti 40–50 proc., o ne kelis kartus didesnė įmoka. Tiesiog ištaisoma klaida, kuri buvo padaryta anksčiau, o deklaruojama, kad tai didžiulis darbuotojų laimėjimas“, – sakė A. Černiauskas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...