captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kariuomenės atstovas: nerimą kelia Rusijos pasisakymai dėl teritorinio vientisumo

Rusijos politikų ir mokslininkų viešai keliamos abejonės dėl Lietuvos teritorinio vientisumo yra informacinio karo dalis, naudojama prieš karinę agresiją, įspėja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius, pulkininkas Saulius Guzevičius.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Rusijos politikų ir mokslininkų viešai keliamos abejonės dėl Lietuvos teritorinio vientisumo yra informacinio karo dalis, naudojama prieš karinę agresiją, įspėja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius, pulkininkas Saulius Guzevičius.

„Prieš vykstant karinei agresijai, atsiranda naratyvai – pasakojimai arba istorijos, neva patvirtinančios kažkokios svetimos teritorijos priklausomybę kitai šaliai (...). Mums kelia nerimą, kad jau yra suformuotas naratyvas Lietuvai – ta istorija sudėliota ir kartojama jau daug metų. Pasirodo, iš tiesų ne mes, baltai pagonys, čia tuo metu dar viduramžiais sukūrėme valstybę, ne mes vykdėme jos plėtrą, o tai padarė kaimynai iš Rytų. Ir tai kartojama, ir kartojama augančia geometrine progresija“, – ketvirtadienį per Žmogaus teisių stebėjimo instituto organizuotą konferenciją Teisingumo ministerijoje sakė S. Guzevičius.

„Nuolat užsimenama, kad mūsų sostinė Vilnius nepriklauso mums, nes mes su Lietuvos karalyste neturime nieko bendro. Jis priklauso mūsų Rytų kaimynams, nes viską padarė jie. Mes nieko neturime prieš rusėnus ortodoksus, bet tai nėra tiesa“, – pridūrė informacinių karų ekspertas.

Jis pateikė pavyzdį, kuriame, esą kaip ir Ukrainos atveju, visuomenė rengiama „protingai manipuliuojant faktais“ – televizijoje vadinamieji Rusijos ekspertai kalba apie „rusolietuvišką“ istoriją, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje rusakalbių stačiatikių esą buvo „apie 80 procentų“.

Anot eksperto, išmanantiesiems istoriją turėtų būti suprantama, kad tokia tautinė ir religinė sudėtis buvo būdinga daugeliui imperinių valstybių – nuo Romos ar Makedonijos iki Didžiosios Britanijos imperijų.

„Todėl nerimą kelia vis dažnėjantys pasisakymai apie teritorines pretenzijas – Vilniaus krašto, Klaipėdos krašto neva nepriklausymo mums. Tarp eilučių galima daryti prielaidą, kad mums pasakoma: jei ir toliau laikysitės savo linijos, mes jums galime organizuoti Padniestrę, Kalnų Karabachą, Pietų Osetiją, Abchaziją arba Luhanską su Donecku. Ir tai tikrai yra neraminantys karinio gąsdinimo signalai“, – sakė ekspertas.

Būtent tokiu būdu, anot jo, pasiekta lūžio Ukrainoje, kur buvo „nepakankamai tvirtai suvoktos valstybės šaknys“ Ukrainos kariniuose daliniuose ir tai leido Rusijos remiamiems separatistams atplėšti Rytų Ukrainos regionus.

Kariuomenės atstovas konferencijoje taip pat akcentavo, kad Rusijos vykdomame informaciniame kare aiškiai veikia dar nacistinės Vokietijos ideologų suformuota propagandos doktrina, kad melas, skleidžiamas kuo dažniau ir iš skirtingų šaltinių, tampa itin paveikus ir įtikina vis didesnę dalį žmonių. Tai esą ypač galioja „prieš mūsų visuomenę nukreiptas žinutes“ transliuojančiai rusiškai televizijai, kurią Lietuvoje, apklausų duomenimis, žiūri apie septintadalis lietuvių ir beveik du trečdaliai tautinių mažumų atstovų.

„Nebūtina žiūrėti tik žinių laidas, žinutės būna sudėtos ir į kultūros renginius, ir į įvairius serialus, į meninius filmus. Jų apstu. Jų tikslas yra po truputį įtikinti mūsų visuomenę mums kenksmingais dalykais“, – kalbėjo jis.

S. Gudzevičius, kurio vadovaujamas departamentas rengė išvadas, leidusias laikinai apriboti kai kurių rusiškų televizijų transliacijas, atkreipė dėmesį, kad tai buvo ne draudimas, o „nubaudimas už tai, kad jie pažeidė įstatymus“.

„Mūsų psichologinių operacijų specialistai atliko analizę, ją pateikė komisijai ir ten buvo įvardinta, kad tai yra apraiškos karo, nesantaikos, tarptautinių susidūrimų kurstymo, tai buvo pateikta melu, tai buvo dezinformacija“, – sakė ekspertas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...