captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kabelinių televizijų atstovai: dalis rusiškų programų gali būti papildomai apmokestinta

Nuo spalio 1-osios įsigaliojus Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, dalis rusiškų programų dėl įvykdytų įstatymų pažeidimų gali būti rodoma tik už papildomą mokestį, sako Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Nuo spalio 1-osios įsigaliojus Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, dalis rusiškų programų dėl įvykdytų įstatymų pažeidimų gali būti rodoma tik už papildomą mokestį, sako Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovai.

Tai priklausys nuo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimų, nes nuo spalio įsigaliojančios pataisos išplečia komisijos galias bei leis ne tik drausti, bet ir įpareigoti retransliuotojus įstatymus per metus bent kartą per metus pažeidusią programą iškelti iš vadinamojo bazinio paslaugų paketo.

„Tas iškėlimas iš bazinio paketo nereiškia, kad ta programa dingsta apskritai, tiesiog apsunkinamas jos priėmimas. Bet jei žmogus nori matyti kokią nors programą, jis papildomai moka. Tos formos yra įvairios“, – per spaudos konferenciją paaiškino Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) prezidentė Vaiva Žukienė.

Kabelinės televizijos asociacijos narių tinkluose šiuo metu rodoma apie 260 programų, tad vartotojams, anot V. Žukienės, „rinktis yra iš ko“. Vis dėlto BNS ji tvirtino, kad savanoriškai televizijos rusiškų kanalų į papildomus paketus, už kuriuos reikia mokėti brangiau, neperkels ir lauks komisijos nurodymų.

LRTK komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas BNS patikino, kad nuo spalio 1-osios automatiškai į mokamus paketus nebus nurodyta įtraukti nė vienos programos, sankcijos bus taikomos tik po spalio 1-osios padariusiems pažeidimus.

LKTA direktorius Juozas Jurelionis atkreipė dėmesį, kad programos, kurioms Lietuvoje pastaruoju metu taikyti draudimai, turi ne tik tarptautines, bet ir rusiškas versijas, o šios yra visiškai atviros palydovinės televizijos vartotojams. Tad iki šiol taikyti draudimai problemos neišsprendė.

„Mes pasiūlysime susiformuoti arba vieną, arba du paketus iš dvylikos programų. Tokiu atveju, manau, kad tas programas, kurias reikės perkelti į mokamą paketą, pasiūlysime, kad klientai galėtų pasirinkti privačia iniciatyva. Aišku, jei tik jos nebus uždraustos“, – sakė jis.

E. Vaitekūnas priminė, kad įstatymo pataisos leis visus Lietuvoje paslaugas teikiančius retransliuotojus vertinti vienodai, nepriklausomai, ar jie įsteigti Lietuvoje, ar užsienyje. Norėdami vykdyti veiklą, retransliuotojai nuo šiol neprivalės turėti licencijų, tačiau turės registruotis komisijoje. Tai leis išvengti išimčių, kai draudimus transliuoti kai kurias programas apeidavo palydovinės televizijos paslaugas teikianti „Viasat“, internetinės televizijos Nubo.tv ar Kartina.tv.

Šį pakeitimą itin teigiamai įvertino ir kabelinės televizijos atstovai.

Komisija taip pat galės pati priimti sprendimus drausti dalies ar visos programos retransliavimą, nebesiremdama „kompetetingos institucijos“ išvadomis nustatant įstatymų pažeidimus, kaip yra dabar.

„Labai svarbus dalykas yra tai, kad pilietis, matydamas pažeidimus, gali kreiptis į komisiją. Šiandien mes irgi gauname daug skundų, bet įstatyme numatyta labai konkreti sąlyga, kad mes per 10 dienų privalome atsakyti pareiškėjui, kokia komisijos nuomonė ar pozicija yra tuo klausimu, kurio jis klausė, o dar per 20 dienų priimti sprendimą jo klausimu“, – sakė E. Vaitekūnas.

Jis taip pat informavo, kad antradienį Vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog LRTK sprendimai nėra norminiai aktai – taip suformuotas precedentas, kuris leis skųsti komisijos sprendimus teismui. Iki šiol tokie retransliuotojų skundai teismuose būdavo nepriimami.

Spalį įsigaliosiančios pataisos numato, kad bauda už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką ir kėsintis į šalies suverenitetą galės būti skiriama tiek transliuotojams, tiek ir retransliuotojams, ji sieks iki 3 proc. metinių pajamų arba, jei nėra įmanoma pajamų nustatyti, iki 100 tūkst. eurų. Įstatymu taip pat bus draudžiama vienerius metus teikti valstybės paramą karo propagandą ar raginimus keisti konstitucinę santvarką paskelbusiai žiniasklaidai.

LKTA atstovai akcentavo, kad komisija bausti retransliuotojus galės ne už tai, kad šie retransliavo programas, kurių eteryje užfiksuoti pažeidimai, bet tik jei jie nesilaikys komisijos sprendimų neberodyti įstatymus pažeidusių kanalų.

Šias Seimo priimtas pataisas inicijavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, tvirtindama, kad Lietuva turi reaguoti į Kremliaus vykdomą „informacinį spaudimą“. Prezidentūros teigimu, rusiškas televizijos programas, per kurias rodoma propaganda, nuolat stebi 15 proc., arba 400 tūkst., Lietuvos gyventojų.

Lietuva neseniai pirmoji Europos Sąjungoje (ES) visiškai uždraudė rusiškos televizijos transliaciją, šis žingsnis sulaukė prieštaringų vertinimų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...