captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apžvalgininkai: NATO penktasis straipsnis – ne apklausų objektas

Apklausų, kurios rodo, jog gana didelis skaičius europiečių nemano, kad jų šalys turėtų suskubti ginti NATO sąjungininkių nuo Rusijos išpuolio, sureikšminti nereikėtų. Taip mano gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis ir politologas Nerijus Maliukevičius. Be to, pasak jų, Vakarų valstybės rodo ryžtą ginti Baltijos šalis.
P. Maluko (BFL) nuotr.
P. Maluko (BFL) nuotr.

Apklausų, kurios rodo, jog gana didelis skaičius europiečių nemano, kad jų šalys turėtų suskubti ginti NATO sąjungininkių nuo Rusijos išpuolio, sureikšminti nereikėtų. Taip mano gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis ir politologas Nerijus Maliukevičius. Be to, pasak jų, Vakarų valstybės rodo ryžtą ginti Baltijos šalis.

NATO nuostatai teigia, kad išpuolis prieš vieną narę turėtų būti laikomas išpuoliu prieš visas. Tačiau naujausia apklausa išryškina sunkumus, su kuriais Aljansas susidurtų bandydamas išlaikyti vieningumą Rusijos agresijos akivaizdoje, praneša „The New York Times“.

„Bent jau pusė vokiečių, prancūzų ir italų sako, kad jų šalis neturėtų panaudoti karinių pajėgų NATO sąjungininkei ginti, jei šią užpultų Rusija“, – dienraščiui sakė Pew tyrimo centro atstovai.

Tyrimas yra grindžiamas daugiau kaip 11 tūkst. pokalbių telefonu ir gyvai aštuoniose NATO priklausančiose valstybėse, taip pat Rusijoje ir Ukrainoje. Apklausos buvo atliekamos balandžio–gegužės mėnesiais.

Kaip portalui LRT.lt komentavo gynybos apžvalgininkas A. Matonis, sociologiniu požiūriu apklausos telefonu nėra reprezentatyvios, nes esą neatitinka reikalavimų, kuriuose atsižvelgiama į visuomenės skerspjūvį pagal amžių, išsilavinimą, lytį, gyvenamąją vietą, profesiją ir t.t. „Visuomet turime atsargiai žiūrėti į telefonines apklausas“, – pabrėžia pašnekovas.

Jei vis dėlto, pasak A. Matonio, apklausa atlikta laikantis visų sociologinio reprezentatyvumo reikalavimų, į tai galime žiūrėti dvejopai: kaip į pusiau pilną arba pusiau tuščią indą.

„Visiškai neseniai mes apskritai manėme, jog tokios senosios Europos demokratijos, kaip Vokietija, Prancūzija, nėra linkusios teikti rimtų saugumo garantijų Baltijos šalims, tačiau per pastaruosius metus matome būtent šių šalių vyriausybių sprendimus, kurie realiai nukreipti į Baltijos šalių saugumo stiprinimą.

Matome ypač suaktyvėjusį Vokietijos pajėgų dalyvavimą pratybose Baltijos šalyse, jų čia atsiųstą šarvuočių padalinį. Matome prancūzų aktyvų dalyvavimą Baltijos šalių oro policijos misijoje. Jie tikrai aktyviai dalyvauja tiek pas mus, tiek sustiprinant tą misiją Lenkijoje“, – LRT.lt kalbėjo A. Matonis.

Jo teigimu, nors dalis tradicinių Europos demokratijų dar nenori rizikuoti savimi dėl kitų šalių, tačiau jose daugėja žmonių, suprantančių savo atsakomybę už Baltijos ir kitų Rytų Europos valstybių, priklausančių NATO, gynimą.

Abejonės nenaudingos nei NATO, nei Baltijos valstybėms

Kaip teigia politologas N. Maliukevičius, apklausa atrodo atlikta solidžios organizacijos ir korektiškai, tačiau esą iš tiesų svarbus klausimas, kaip interpretuojami rezultatai: „Dažnai dėl sociologinių apklausų rezultatų būna ta pati dilema – ar stiklinė pusiau tuščia, ar pusiau pilna. Analizuojant Vokietijos duomenis (58 proc. vokiečių nemano, kad jų šalis turėtų ginti užpultą NATO narę), kyla klausimas, ar tai yra daug, ar mažai.“

N. Maliukevičiaus teigimu, reikia suvokti, jog negatyvi žinia bus iš principo naudinga Kremliui.

„[...] Dabar mes matome, kad vis iškyla klausimų dėl to penktojo straipsnio. Šios temos eskalavimas, mano manymu, kelia tam tikrų rizikų ir pavojų. Jei dabar pradėsime klausti, ar gerai taikyti NATO penktąjį straipsnį padėti sąjungininkėms agresijos atveju, ar ne, tai nežinau, kur pabaigsime.

Manau, kad penktasis straipsnis yra ne viešųjų apklausų objektas, o sutartinis dalykas. Yra sutartiniai įsipareigojimai, bet vėl ir vėl iškeliamos abejonės, dvejonės, kurios, mano manymu, nei NATO, nei Baltijos valstybėms nėra naudingos“, – LRT.lt komentavo N. Maliukevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...