captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl miškų gaisringumo – nerimo signalas

Lietaus stoka kelia miškų gaisringumo lygį – Vidurio Lietuvoje jis jau yra ketvirtos klasės. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas portalui LRT.lt teigia, kad tai – nerimo signalas. Savo ruožtu gamtininkas Andrejus Gaidamavičius sako, kad sausuose miškuose kurį laiką galime nebeieškoti voveraičių.
Rūtos Kalmukos (BFL/F64) nuotr.
Rūtos Kalmukos (BFL/F64) nuotr.

Lietaus stoka kelia miškų gaisringumo lygį – Vidurio Lietuvoje jis jau yra ketvirtos klasės. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas portalui LRT.lt teigia, kad tai – nerimo signalas. Savo ruožtu gamtininkas Andrejus Gaidamavičius sako, kad sausuose miškuose kurį laiką galime nebeieškoti voveraičių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamas miškų gaisringumo žemėlapis rodo, kad trečiadienį Lietuvoje vyraus trečios klasės miškų gaisringumas. Tuo metu Prienų, Veisiejų, Kauno, Dubravos, Jonavos, Radviliškio, Raseinių, Kėdainių, Kazlų Rūdos, Panevėžio urėdijose, Kupiškio, Alytaus, Marijampolės ir Tytuvėnų urėdijų šiaurinėje, Šakių urėdijos pietinėje, Kaušiadorių urėdijos vakarinėje ir šiaurinėje dalyse miškų gaisringumas bus ketvirtos klasės.

Ketvirtadienį situacija bus panaši – daugelyje vietų vyraus trečios klasės, kai kur – ketvirtos klasės miškų gaisringumas.


Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, meteo.lt nuotr.

„Klausome ir stebime meteorologų pranešimus. Šiandien Vidurio Lietuvoje paskelbta ketvirta gaisringumo klasė, tai – šioks toks nerimo signalas, – LRT.lt teigia aplinkos viceministras L. Jonauskas. – Turėdami patirties, žinome, kad kai įsivyraus ketvirta klasė, pavojus bus dar didesnis.“

Pasak viceministro L. Jonausko, nepaisant gaisringumo klasių, ypatingai prižiūrima Kuršių nerija.

„Pavyzdžiui, Kuršių nerijoje ir Kretingoje šiandien yra pirma klasė, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia atsipalaiduoti ar kad ten nėra pavojaus. Turime labai skaudžių patirčių, žinome, kaip ta gaisringumo klasė gali greitai kisti ir koks pavojus yra, ypač Kuršių nerijoje, kur medynai itin jautrūs gaisrų atžvilgiu“, – komentuoja L. Jonauskas.

Praėjusių metų balandį Kuršių nerijoje kilęs gaisras supleškino 117,6 hektarų miško.

Budi iki saulės laidos

Kaip teigia aplinkos viceministras, esant antrai miškų gaisringumo klasei miškininkai budi iki 17 val., esant trečiai, ketvirtai ar penktai klasei budėjimas vyksta ilgesnį laiką.

Sraigtasparnis su specialiu indu gesina gaisrą Neringoje, BFL/KAM/KOP nuotr.

„Dabar Vidurio Lietuvoje – Jonavos, Kauno, Dubravos, Prienų urėdijose, kai paskelbta ketvirta klasė, budėjimas organizuojamas nuo 9 val. ryto iki saulės laidos. Tai reiškia, kad mūsų miškininkai ne tik sėdi prie pultų ir stebi situaciją, bet ir yra pasiruošusios brigados, kurios greitai ir operatyviai galėtų reaguoti“, – aiškina L. Jonauskas.

Kauno miškų urėdijos miško želdinimo inžinierius Mindaugas Petkevičius portalui LRT.lt sako, jog miškų gaisringumo indeksas yra pakankamai aukštas ir kasdien kyla. „Iš tikrųjų miškai jau yra padžiūvę. Kol kas ypatingai pavojingos situacijos dar nėra, miškų lankymas fiziniams asmenims dar nėra ribojamas, nes Kauno urėdijos miškai nėra patys degiausi – čia ne Varėnos miškai. Yra tik keli pavojingesni masyvai. Vakarais ir savaitgaliais skiriame daugiau dėmesio, važiuojame prie poilsiaviečių“, – dėsto inžinierius.

Artimiausiomis dienomis lietaus nenumatoma, todėl, pasak M. Petkevičiaus, urėdijos darbuotojai yra informuojami apie gaisrų pavojų, urėdijoje yra ir nuolat budinti priešgaisrinė komanda. „Kai miškų gaisringumo klasė pasieks patį aukščiausią lygį, kreipsimės į Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybę. Kitos miškų urėdijos elgsis taip pat. Tuomet rajono ir miesto meras rašys įsakymą dėl lankymosi miške apribojimo“, – portalui LRT.lt kalba M. Petkevičius.

Pasak aplinkos viceministro L. Jonausko, gyventojai turėtų nepamiršti, kad gaisringumo pavojus vasarą būna padidėjęs visuose miškuose, todėl esą nereikėtų juokauti ar elgtis taip, kad dėl gaisrų miškams kiltų pavojus. „Reikėtų labai atsakingai elgtis, laužus kurti tik poilsio vietose. Negalima mėtyti nuorūkų ar degtukų“, – primena L. Jonauskas.

Pernai dėl padidėjusio gaisrų pavojaus daugelyje urėdijų buvo apribotas žmonių lankymasis. „Praėjusiais metais mes kreipėmės praktiškai į visas Lietuvos savivaldybes rekomenduodami ir prašydami riboti žmonių patekimą [į miškus]. Pareigūnai budės, kad nebūtų rūkoma, bet kur mėtomos nuorūkos, nes praktiškai visi gaisrai kyla dėl žmogaus rankos“, – tikina viceministras.  

Gamtininkas: Lietuva pasiruošusi geriau nei Lenkija

Gamtininkas A. Gaidamavičius teigia, kad, nepaisant to, jog trūksta kritulių ir kyla gaisrų pavojus, situacija kol kas nėra išskirtinė.

„Lietuva šiuo požiūriu yra kur kas geriau pasiruošusi nei kaimyninė Lenkija. Pas mus geriau išvystytas stebėjimo tinklas ir pasiruošimas gesinti gaisrus. Miškų lankytojai galbūt yra pastebėję kvartalines linijas, kai visas miškas yra išdalintas į kvadratus. Tos linijos nuolat išariamos, kad per smėlį gaisras negalėtų plisti į kaimyninį miško kvartalą.

Mūsų priešgaisrinė miškų sistema taip pat pakankamai gera ir kur kas geresnė nei Lenkijoje, todėl ten išdega kur kas didesni miškų plotai, o pas mus žemyninėje dalyje spėja išdegti vienas kitas hektaras ir jis būna greitai užgesintas“, – LRT.lt pasakoja gamtininkas.

E. Rudzičio (BFL/F64) nuotr.

A. Gaidamavičius tikina neatsimenantis žemyninėje dalyje kilusio didelio miško gaisro, kuris sudegintų šimtus hektarų miško.

„Žinoma, miško lankytojams reikia būti atsargiems, nes dažniausiai gaisrai kyla nuo nuorūkų, ypač prie geležinkelių. Kai anksčiau riedėdavo senoviniai traukiniai, miškai užsiliepsnodavo nuo numestos nuorūkos ar kibirkščiuojančių senų vagonų. Dabar sankasos prižiūrimos pakankamai gerai“, – pastebi A. Gaidamavičius.

Gamtininkas dėl sausų orų neturi gerų žinių grybautojams – miško gėrybės dabar neauga, o išdygusios voveraitės sudžiūvo. „Teks grybų palaukti. Jei sausra neužsitęs, uogienojai neturėtų nukentėti, bet lietaus jau išties trūksta. Ypač jo dabar labai trūksta žemdirbiams, o miškas turi pakankamai gerą savo mikroklimatą ir ilgai saugo drėgmę“, – LRT.lt aiškina A. Gaidamavičius. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...