captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Landsbergio ataskaita sulaukė europarlamentarų kritikos

Europos Parlamente antradienį diskutuojant apie Gabrieliaus Landsbergio parengtą Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių ataskaitą, plenarinių posėdžių salėje skambėjo siūlymai atskirti Rusijos valdžią ir visuomenę, Europa sulaukė kaltinimų dėl ekspansionizmo.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Europos Parlamente antradienį diskutuojant apie Gabrieliaus Landsbergio parengtą Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių ataskaitą, plenarinių posėdžių salėje skambėjo siūlymai atskirti Rusijos valdžią ir visuomenę, Europa sulaukė kaltinimų dėl ekspansionizmo.

Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narys Tamasas Meszerics iš Vengrijos kvietė europarlamentarus palaikyti lietuvio ataskaitą per ketvirtadienio balsavimą. Jis atkreipė dėmesį, kad Europa neturi nieko prieš Rusijos piliečius, tačiau priešingai yra su šios šalies valdžia.

„Mes norime, kad Rusijos visuomenė būtų mūsų partneriai. (...) Su kuo mes šiuo metu turime problemų, tai su Rusijos valdžia“, – Strasbūre sakė T. Meszerics.

Tuo metu britas Europos laisvės ir tiesioginės demokratijos frakcijos atstovas Jamesas Carveris neneigė Rusijos dalyvavimo konflikte Rytų Ukrainoje, tačiau sakė, jog ES taip pat nepadarė nieko, kad paskatintų taiką.

„Kaltų yra abejose pusėse“, – teigė politikas.

Panašiai kalbėjo ir kiti jo frakcijos kolegos, taip pat euroskeptikės Marie Le Pen šalininkai.

J. Carveris kaltino Europos Sąjungą ekspansionizmu, taip pat kalbėjo, kad suaktyvėjusios NATO pratybos taip pat gali tapti priežastimi Rusijai bijoti karo.

„Istorija bus jūsų teisėjas“, – sakė jis. Panašiai pasisakė ir kiti jo frakcijos kolegos.

Tuo metu Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys Petras Auštrevičius kalbėjo, kad tiek M.Le Pen šalininkai, tiek Europos laisvės ir tiesioginės demokratijos frakcijos atstovai neišmoko XX amžiuje vykusio Šaltojo karo pamokų.

P. Auštrevičius teigia, jog Šaltasis karas su Rusija vyksta ir dabar.

„Patinka mums tai ar ne, bet mes jau grįžome į Šaltojo karo laikus. Dabar tai hibridinis Šaltasis karas“, – sakė europarlamentaras.

Jo teigimu, tokia situacija susidarė ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir dėl Rusijos „resovietizacijos“ bei prezidento Vladimiro Putino išlikimo valdžioje.

ES-Rusijos santykių ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusijai prieš Ukrainą tiesiogiai naudojant karinę jėgą ir „hibridinio karo“ priemones, taip tyčia pažeidžiant pagrindinius ES ir tarptautiniu mastu palaikomus demokratijos principus ir vertybes.

Nurodoma, kad ES negali numatyti grįžimo prie ankstesnių įprastų su Rusija ir turėtų kuo greičiau parengti nenumatytų atvejų planą siekiant pasipriešinti agresyviai ir nesantaiką kurstančiai Rusijos politikai ES ir jos partnerių atžvilgiu.

Kaip teigiama ataskaitoje, Rusija turėtų prisiimti atsakomybę ir visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimus, gerbti ir laikytis Ukrainos teritorinio vientisumo (įskaitant Krymą), o dialogas su Rusija neturi būti plėtojamas kenkiant Europos vertybėms, normoms ir tarptautiniams įsipareigojimams. Jei Rusija pasirinks kitą kelią ir nesiims jokių deramų veiksmų savo politikai keisti, ES sankcijos turėtų būti sugriežtintos.

ES taip pat raginama skirti rimtą atsaką iš Rusijos vykdomoms informacinėms propagandinėms kampanijoms ir sukurti konkrečius instrumentus jai sustabdyti.

Galutinis viso parlamento balsavimas dėl ataskaitos numatytas ketvirtadienį. Priimtas dokumentas bus teikiamas kitoms ES institucijoms – ES prezidentui, Europos Komisijai, Europos Tarybai, ES Išorinių veiksmų tarnybai, taip pat Rusijos bei Rytų Partnerystės šalių vyriausybėms ir ES parlamentams.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...