captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ – pasmerkta?

Pažangos strategija „Lietuva 2030“ buvo priimta be platesnio politinio susitarimo, o daugelis tokių strategijų yra pasmerktos žlugti. Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtino Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas. Politiko nuomone, kur kas perspektyvesnės yra tokios strategijos kaip integracija į ES ar NATO, kai pasiekiamas išties platus politinis susitarimas. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Pažangos strategija „Lietuva 2030“ buvo priimta be platesnio politinio susitarimo, o daugelis tokių strategijų yra pasmerktos žlugti. Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtino Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas. Politiko nuomone, kur kas perspektyvesnės yra tokios strategijos kaip integracija į ES ar NATO, kai pasiekiamas išties platus politinis susitarimas. 

Tuo metu KTU profesorius, politologas A. Krupavičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra parengta nemažai strategijų, tačiau jos būna atitrūkusios nuo tikrovės. „Buvo Valstybės ilgalaikės raidos strategija, dabar – šalies pažangos strategija „Lietuva 2030“, bet, deja, dažnai jos yra sau, o realus gyvenimas – sau“, – mano A. Krupavičius.

„Šiuo atveju galbūt mums reikėtų eiti panašiu keliu kaip daro Suomija, kuri turi Ateities komitetą. Ten schema tokia: Vyriausybė ruošia Baltąją knygą ir komitetas, kuris yra pakankamai savarankiškas parlamento struktūroje, turi savo finansus, gali kviesti ekspertus ir viską įvertinti. Tokiu atveju tos strategijos „nepakimba“. Šiuo atveju tai yra daugiau politinis vienos ar kitos politinės partijos, koalicijos pageidavimas“, – LRT.lt tinklalapiui kalbėjo G. Kirkilas.

A. Krupavičius aiškina, kad strategijos yra ilgalaikio planavimo dokumentas, o planuoti ilgam laikotarpiui yra be galo sudėtinga, nes gyvenimas sparčiai kinta. „Pasirinkimas projektuoti vystymąsi iki 2030-ųjų yra abejotinas, nes net Europos sąjunga (ES) krizės sąlygomis parengė gerokai trumpesnę strategiją – vadinamąją „Europa 2020“ – ir šiuo požiūriu Lietuvai pritrūko suderinamumo su ja.“

Be to, mano politologas, rodiklių arba kriterijų sistemoje galima rasti dalykų, kurie nėra patys geriausi. „Matyt, naujos valdžios ši strategija bus peržiūrima. Ar jos bus laikomasi? Klausimas atviras, bet praktika rodo, kad naujai atėjusios į valdžią partijos su jomis elgiasi gana nedėmesingai ar gerokai ignoruodamos buvusių valdžių strateginius dokumentus“, –  tvirtina KTU profesorius, politologas A. Krupavičius.

Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“ parengė Valstybės pažangos taryba, kurią sudarė įvairių sričių ekspertai, mokslininkai, verslo, ekonomikos, politinių procesų analitikai, jai vadovavo premjeras Andrius Kubilius. Už šią strategiją Seime praėjusių metų gegužę vieningai už balsavo konservatoriai bei Liberalų sąjūdžio atstovai, 14 LSDP frakcijos narių susilaikė.

Strategija siekiama nurodyti gaires tolesniam valstybės vystymuisi. Projekte nurodoma, kad Lietuva turėtų tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...