captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Merkys: nukritęs lėktuvas „An-2“ buvo eksperimentinis

 Į Baltijos jūrą nukritęs lėktuvas „An-2“ buvo eksperimentinis, tokiu skristi yra rizikingiau, sako Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys.
Lėktuvas  „An-2“. Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.
Lėktuvas „An-2“. Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.

 Į Baltijos jūrą nukritęs lėktuvas „An-2“ buvo eksperimentinis, tokiu skristi yra rizikingiau, sako Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys.

„Svarbiausias apribojimas, kuris taikomas eksperimentiniam modeliui, kad jo negalima naudoti komerciniais tikslais, galima naudoti tik pervežimams ir panašiai. Jei tokiu orlaiviu skraidinami žmonės, jie turi būti perspėti, turi būti užrašas, kad tai eksperimentinis modelis, kuris šiuo atveju ir buvo, ir pilotai turi perspėti, kad modelis yra nesertifikuotas, eksperimentinis, ir dėl to yra padidėjusi rizika skristi“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė B. Merkys.

Susisiekimo ministerijos atstovas pirmadienį teikė paaiškinimus lėktuvo avarijos aplinkybes tiriančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, ši posėdžio dalis buvo uždara. Žurnalistams jis patvirtino, kad yra versijų, kodėl lėktuvą ištiko avarija, tačiau sakė negalintis jų atskleisti, kol vyksta tyrimas. B.Merkys tik patvirtino, kad viena iš teorinių galimybių – teroristinis išpuolis, bus atmesta.

Iškėlė tris galimas avarijos priežasties versijas

„Versijų yra, bet kol vyksta tyrimas aš jų atskleisti negaliu. Bet kuriuo atveju visada yra keturios grupės – žmogaus klaida, labiausiai tikėtinas, tada būna gedimai, toliau nepalankios oro sąlygos ir toliau – išorės poveikis, terorizmas. Kol nebaigtas tyrimas, mes praktiškai visas tris versijas nagrinėjame, terorizmo versiją galėtumėme su nemaža tikimybe atmesti“, – kalbėjo B.Merkys.

Klausiamas, ar pakaks medžiagos išsiaiškinti avarijos priežastį, ekspertas sakė, jog stengiamasi „daryti iš to, ką turime“. Jis taip pat teigė, kad lėktuvo iškelti neplanuojama dėl labai didelės kainos, be to, nėra garantijos, kad iškėlus lėktuvą būtų nustatyta avarijos priežastis.

„Kol kas priėmėme sprendimą lėktuvo neiškelti, nes tai labai brangi operacija, o įsitikinimo, kad iškėlus lėktuvą galėsime pasakyti avarijos priežastis, tikrai nėra“, – sakė B. Merkys.

Klausiamas, kokia būtų lėktuvo iškėlimo operacijos kaina, nedetalizavo, tik teigė, kad „kalbama apie milijonus“.

Dėl lėktuvo iškėlimo nuomonės išsiskyrė

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius jau patvirtino, jog siūlys Vyriausybei palikti lėktuvą Baltijos jūros dugne. Jis teigė, kad dėl lėktuvo iškėlimo Ministrų kabinetas turėtų apsispręsti antradienio pasitarime.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį žurnalistams sakė, kad Vyriausybė yra priėmusi politinį sprendimą, jog lėktuvas turėtų būti iškeltas, tačiau reikia atsižvelgti į naujas aplinkybes.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.

Vėliau pranešta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas, jis iškeltas penktadienį. Antrojo piloto kūno orlaivyje narai nerado.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...