captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ginčas, leidęs išteisinti omonininkus

Sprendimas, virtęs skandalu. Trijų Vilniaus apygardos teismo teisėjų, Stasio Lemežio, Jurgitos Mačionytės ir Audriaus Cinino kolegijos neįtikino prokurorų pateikti įrodymai, ir jie išteisino  buvusius sovietų specialiosios paskirties milicijos būrio OMON vadus Vilniuje Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų 1991 metais.
OMON Vilniaus būrio vadovas Boleslovas Makutinovičius (c) gegužės 9-ąją prie Černiachovskio paminklo. R. Grigo (BFL) archyvinė nuotr.
OMON Vilniaus būrio vadovas Boleslovas Makutinovičius (c) gegužės 9-ąją prie Černiachovskio paminklo. R. Grigo (BFL) archyvinė nuotr.

Sprendimas, virtęs skandalu. Trijų Vilniaus apygardos teismo teisėjų, Stasio Lemežio, Jurgitos Mačionytės ir Audriaus Cinino kolegijos neįtikino prokurorų pateikti įrodymai, ir jie išteisino  buvusius sovietų specialiosios paskirties milicijos būrio OMON vadus Vilniuje Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų 1991 metais.

B. Makutynovičiaus vadovaujamas OMON būrys daugiau kaip pusmetį  terorizavo Lietuvos pareigūnus, niokojo ir degino Lietuvos muitinės postus. Aiškėja, kad prokurorų ir teisėjų nesusikalbėjimas įvyko nesutarus, kaip traktuoti nusikaltimus – pagal 100-ąjį ar pagal 103-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Kitaip tariant, tai buvo nusikaltimai, kuriems kvalifikuoti būtinai reikia ginkluoto konflikto, ar nusikaltimai žmogiškumui, kurie gali būti padaromi ir neginkluoto konflikto metu.

Teismo nuosprendis sukėlė didelį nepasitenkinimą, prokurorai jau kitą dieną suskubo pranešti, kad sprendimą skųs, nes nesutinka su teismo pateiktu tarptautinės ir nacionalinės teisės aiškinimu bei jos taikymu.

Prokuroras: Viešpatie, negi išprotėjom?

Už akių teisiami OMON vadai Boleslovas Makutynovičius ir Vladimiras Razvodovas kaltinti karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui. Tokia galimybė atsirado tik prieš kelerius metus pakeitus įstatymus, tačiau teismas paskelbė, kad pagal tarptautinę teisę nubausti juos būtų galima tik tuo atveju, jei jie būtų veikę karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos sąlygomis. Teisėjų kolegijos pirmininkas pabrėžia, kad prokurorai nė nebandė įrodyti, jog tokia padėtis Lietuvoje buvo.

Audrius Cininas. T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Kaltinimo požiūriu 1991 metais nebuvo nei karinės padėties, nei ginkluoto konflikto, nei okupacijos, tuo pačiu nebuvo sąlygų, kuomet įsigaliotų Ženevos Konvencijos nuostatos“, – tvirtina Teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Cininas.

Šį teismo sprendimą Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas vertina trumpai.

„Atsakysiu taip: Viešpatie, negi išprotėjom? Tokia mintis“, – nukirto Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.

Teisėjų kolegijai pirmininkavęs Audrius Cininas tikina, kad prokurorai netinkamai kvalifikavo omonininkų nusikaltimus.

„Teismas negali laužti kaltinimų iš piršto. Jis apribotas tik tuo, kas parašyta kaltinime, o kaltinime okupacijos nebuvo“, – sako A. Cininas.

Politikų ir teisininkų kritika Teisėjų kolegijos pirmininko neveikia

Šis teismo sprendimas papiktino šalies politikus.

„Ar čia tikrai negalėjo teismas pats patikslinti, kad Lietuvoje buvo ginkluoto konflikto okupacijos sąlygos. jei nėra ginkluoto konflikto sausio 13 metu, tai kur mes esam?“, – stebėjosi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Tikiuosi, kad dar aukštesnio lygio teismuose šis sprendimas bus peržiūrėtas“, – vylėsi ir premjeras Algirdas Butkevičius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
„Tas nuosprendis yra signalas mūsų tuo metu priešams, kad štai Lietuva pakeitė vertinimą, nes yra ne vienas žmogus nuteistas“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Paulauskui pritaria ir Prezidentės siūlomas į generalinio prokuroro pareigas Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis. Pasak jo, ši byla parengta netinkamai, už tai turi atsakyti bylą kontroliavęs prokuroras ir jo vadovai

„Vienintelis planas yra skųsti ir kuo greičiau. Toks priimtas nuosprendis parodo absoliučią nepagarbą mūsų valstybei, mūsų žmonėms, kurie praliejo kraują“, – sako kandidatas į generalinius prokurorus Nerijus Meilutis.

Tačiau teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas gina teismo verdiktą

„Visi teisėjų kolegija nariai gali pasirašyti po kiekvienu nuosprendžio žodžiu. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas pagal tą kaltinimą, kuris buvo suformuluotas“, – kritikai nepasidavė Teisėjų kolegijos pirmininkas A. Cininas.

Sprendimas nudžiugino kitus įtariamuosius

Tarptautinės teisės ekspertai sako, kad vertinti konkretų teismo sprendimą su juo nesusipažinus sudėtinga, tačiau akivaizdu, kad kai kurių dalykų, dėl kurių viešumoje diskutuojama, įrodinėti nėra reikalo.

„1991 metais okupacijos situacijos Lietuvos Respublikoje nebuvo. Lietuva 1990 m buvo paskelbusi savo nepriklausomybę, na o 1991 metais iš tiesų Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai veikė svetimos valstybės kariuomenė“, – vertina VU Tarptautinės ir ES teisės instituto doktorantė Renata Vaišvilienė.

Ekspertai įžvelgia prokurorų ir teismo ginčą dėl nusikaltimo kvalifikavimo. Baudžiamasis kodeksas numato skirtingas nusikaltimų kategorijas: 100-jame straipsnyje – nusikaltimai, kurie gali būti padaromi ir per neginkluotą konfliktą, o 103 straipsnis – nusikaltimai žmogiškumui, kurie gali būti įvykdyti tik per ginkluotą konfliktą. Anot ekspertų, iš viešos informacijos matyti, kad teisėjų kolegija tikisi, jog apeliuodami į pastarąją teismo nutartį, prokurorai papildys kaltinimą – galbūt įrodinės ginkluotą konfliktą ar okupaciją.

„Dabar įrodinėti ginkluotą konfliktą toje situacijoje kuri yra 1991 pradžioje t.y. iki sausio 13sios yra pakankamai sudėtinga Dėl to aš manau, kad teismas nuėjo ne tuo keliu nebandydamas suprasti 100 straipsnio esmės, t.y. nusikaltimai žmogiškumui ir savo nuosprendyje nusprendęs, kad 100 straipsniui reikia būtinai ginkluoto konflikto, nors mūsų kodeksas to nereikalauja, ir tarptautinė jurisprudencija to nereikalauja“, – sako M. Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius dr. Justinas Žilinskas.

Šis teismo nuosprendis sukėlė didelį atgarsį Rusijoje, nudžiugino  kitus sausio 13-osios bylos įtariamuosius. Penktadienį Kaliningrade gyvenanti atsargos karininko Jurijaus Melio sutuoktinė Nadežda pareiškė, kad šis Lietuvos teismo sprendimas sudarė precedentą reikalauti, jog daugiau nei metus kalinamą jos vyrą Lietuva paleistų į laisvę... iš viso Sausio 13sios byloje ikiteisminis tyrimas baigtas 69 įtariamųjų atžvilgiu, kitų nusikaltimų tyrimas tęsiamas.
Įtariamieji yra Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, dauguma jų slapstosi, paskelbta jų tarptautinė paieška. Prokuratūra jau suskubo pranešti, kad pastarąjį teismo sprendimą skųs.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...