captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitės pranešimas: apie šauktinių ašaras, Rusijos fenomeną ir prievartaujamus vaikus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitė metinį pranešimą. Jame šalies vadovė daugiausia dėmesio skyrė krašto gynybai, kalbėjo apie Rusijos agresiją, darbingiausių piliečių emigraciją bei ragino daugiau dėmesio skirti socialiniams reikalams – ypač vaikų globos namų problemoms.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitė metinį pranešimą. Jame šalies vadovė daugiausia dėmesio skyrė krašto gynybai, kalbėjo apie Rusijos agresiją, darbingiausių piliečių emigraciją bei ragino daugiau dėmesio skirti socialiniams reikalams – ypač vaikų globos namų problemoms.

Kaip įpareigoja Konstitucija, šalies vadovė metiniame pranešime apžvelgė padėtį Lietuvoje, valstybės vidaus ir užsienio politiką.

Panešimo skaityti atvykusią šalies vadovę su vaivorykštės vėliavomis pasitiko žmogaus teisių aktyvistai, priminę apie diskusijas dėl civilinės partnerystės įstatymo.

Pareiga ar patogus gyvenimas?

Savo pranešimą D. Grybauskaitė pradėjo mintimis apie Lietuvos stiprėjimą ir vienijimąsi. Ji sakė norinti kalbėti apie pareigos ir atsakomybės svarbą, kuriant sėkmingą mūsų ir valstybės gyvenimą.

Pasak D. Grybauskaitės, mes susitelkėme ir pakilome pagrindinei pareigai – šalies gynybai. Ne tik nuo agresyvios išorės kaimynystės, bet ir nuo to, kas griauna Lietuvą iš vidaus.

Šalies vadovės vertinimu, konstitucinė pareiga – užtikrinti grėsmes atitinkančią šalies gynybą – suvienijo valstybės vadovus, politikos oponentus, skirtingų tautybių žmones ir net konkuruojančias žiniasklaidos priemones. Vieningai vykdydamos Nacionalinį susitarimą, politinės partijos prisiėmė atsakomybę už tinkamą krašto gynybos finansavimą, strateginių įmonių ir informacinės erdvės apsaugą.

„Taip pat nebuvo lengva atvirai pripažinti, kad mūsų kariuomenės vienetai užpildyti tik 35 procentais. Todėl apsisprendėme laikinai grąžinti šaukimą į privalomąją karo tarnybą. Pareiga ar patogus gyvenimas – spręsdami šią dilemą pamažu į šauktinius registravosi savanoriai – lietuviai, rusai, lenkai“, – metiniame pranešime kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, jau dabar turime arti 2 ūkstančių savanorių. Iki rudens jų bus tiek, kad gal nereikės ir privalomojo šaukimo. Prezidentė ironizavo, kad jei užteks savanorių, į karo tarnybą kviečiamiems šauktiniams nereikės verkti.

„Klausimas, ką galiu padaryti, kad mano valstybė būtų stipresnė ir saugesnė – šiandien kiekvienoje širdyje“, – dėstė D. Grybauskaitė. Jos teigimu, valstybės gynybinę galią stiprina ne tik kariuomenė. Tai darome kiekvienas kasdieniu savo gyvenimu.

Savo kalboje prezidentė skyrė dėmesio šalies tautinėms mažumoms. Pasak D. Grybauskaitės, Šaulių sąjungos savanorė lenkaitė kovoja su rusiška propaganda socialiniuose tinkluose. „Russkoje radio“ ir „Znad Wilii“ žurnalistai padeda savo klausytojams atskirti melą nuo tiesos. Tai, sakė prezidentė, gražiausi pilietinės pareigos supratimo ir lojalumo valstybei pavyzdžiai, dar labiau įpareigojantys mus stiprinti tarpusavio ryšius su Lietuvoje gyvenančiomis tautinėmis bendrijomis.

Atkreipė dėmesį į Rusijos agresiją

Tolesnėje kalbos dalyje šalies vadovė apžvelgė tarptautinę pasaulio situaciją. Pasak D. Grybauskaitės, pasaulis aplink mus nėra taikus: Rusijos invazija Ukrainoje, organizacija „Islamo valstybė“ ir naujų formų įgaunantis terorizmas, nestabilumas Afrikoje, virtinė ginkluotų konfliktų zonų. D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinę narę Rusiją, kuri „pati tapo agresore, savo veiksmais Ukrainoje griaunanti tarptautinio saugumo sistemą“.

Tai, pasak D. Grybauskaitės, fenomenas pasaulio istorijoje, todėl pareiga taikai visiems tik didėja.

„Esame tarptautinės bendruomenės nariai ir negalime likti tik stebėtojais. Stebėti žudynes ir tylėti reiškia prisidėti prie nusikaltimo“, – metiniame pranešime pabrėžė valstybės vadovė. Jos teigimu, tiesi ir aiški Lietuvos pozicija apie karines grėsmes, energetinį ir ekonominį šantažą, informacinius karus išgirsta Europos Sąjungoje, NATO ir Jungtinėse Tautose.

Kaip sėkmingų darbų pavyzdį šalies vadovė minėjo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir būtiniausias energetines jungtis, tyrimą dėl „Gazpromo“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi dujų rinkoje. Pasak valstybės vadovės, taip pat įtikinome Europos Vadovų Tarybą, kad dezinformacija nuodija visų europiečių protus.

„Šiandien mus vertina už tiesų žodį, už paramą, už atsakingą požiūrį“, – tvirtino D. Grybauskaitė.

Atkreipė dėmesį į vaikų namus ir aukas bagažinėje

Vėliau prezidentė įvertino šalies vidaus reikalus.

„Skaidrumas, pagarba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams negali būti deklaratyvūs, net jeigu to reikalauja koalicijos partneriai arba kursto bendrapartiečiai. Masinis rinkėjų perregistravimas per pirmuosius tiesioginius merų rinkimus, pasipinigavimas valstybės tarnyboje – šiemetės nepagarbos įstatymams grimasos“, – metiniame pranešime sakė D. Grybauskaitė. Prezidentė pastebėjo, kad vis daugėja atvejų, kai keisti teisinį reguliavimą bandoma dėl vieno žmogaus, įmonės ar partijos.

Šalies vadovės teigimu, neatidėliotinų sprendimų tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra“ prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji.

„Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus eurų – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys. Sąžiningai peržiūrėję kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir kainynus sutaupytume milijonus eurų ir mūsų žmonėms nereikėtų vaistų pirkti kaimyninėje Lenkijoje ar turguje iš po prekystalių. Kai profesinė pareiga taps svarbiau nei pinigas, kokybiškų paslaugų ims daugėti“, – kalbėjo šalies vadovė.

Pripažino: prarandame pačius darbingiausius

D. Grybauskaitė ragino atidžiau stebėti, kur ir kam leidžiami pinigai. Jos teigimu, privalome matyti valstybę ilgalaikėje perspektyvoje.

„Didžiulė problema išlieka demografinė padėtis ir jaunimo emigracija. Bendrasis žmonių judėjimas pamažu stabilizuojasi – pernai išvyko daugiau nei 36 tūkstančiai, o parvyko 24 tūkstančiai žmonių. Tačiau jaunimo emigracija didėja – prarandame pačius darbingiausius – išsilavinusią, veržlią, technologijas įvaldžiusią kartą“, – emigracijos bėdas pabrėžė prezidentė.

Jos teigimu, valstybės pareiga išlaikyti arba atkurti ryšį su savo piliečiais. Nors Konstitucija dėl dvigubos pilietybės yra griežta, laikas ieškoti konkretaus sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, nepažeidžiant nacionalinių saugumo interesų. D. Grybauskaitės nuomone, tam reikia visos tautos apsisprendimo.

„Daugeliu rodiklių lenkiame Vakarų Europos šalis. Valstybės finansų būklė – stabili, įsiskolinimai – nedideli, kreditai – pigūs, turime dėkingą geografinę padėtį, darbščių žmonių ir puikią infrastruktūrą“, – šalies ekonominę padėtį įvertino D. Grybauskaitė. Pasak jos, trūksta tik kryptingų sprendimų, kad Lietuvos ekonomika augtų greičiau ir būtų patrauklesnė verslui plėtoti.

D. Grybauskaitės nuomone, dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti mūsų darbo rinka: žmonės skundžiasi, kad neturi darbo, verslininkai tvirtina, kad neranda darbuotojų. Net 70-čiai procentų darbdavių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o 55 procentai jaunimo dirba jų išsilavinimo neatitinkantį darbą.

„Darbo rinkai būtini sprendimai negali būti paklaidinti „socialinio modelio“ labirintuose. Vyriausybė privalo iš mokslininkų pasiūlytų priemonių atsirinkti ir įgyvendinti bent kelias reikalingiausias darbo santykiams liberalizuoti“, – požiūrį į siūlomas Darbo kodekso naujoves įvertino D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad jau išleisti 38 milijonai eurų, kuriant elektronines sveikatos paslaugas. Tačiau tai nesumažino eilių poliklinikose ir nepagerino gydytojų darbo sąlygų. Prezidentės teigimu, svarbu kiekviename žingsnyje kovoti su korupcija, kuri išlieka vienu pagrindinių stabdžių gerovės valstybės kūrimo kelyje. Tačiau, apgailestavo ji, kol kas kova su korupcija geriausiu atveju lieka formalumu.

Tai jau šeštasis šalies vadovės metinis pranešimas iš eilės ir pirmasis šią kadenciją. DELFI primena, kad D. Grybauskaitė prezidente išrinkta 2009 metų gegužę. 2014 metų gegužę ji perrinkta antrai kadencijai.

Ragina spręsti vaikų globos problemas

Tolesnėje pranešimo dalyje šalies vadovė ragino suremti pečius dėl socialinės atskirties.

„Požiūris į beglobius vaikus – iškalbingiausias mūsų socialinės politikos atspindys. Surasti šeimas 4 tūkstančiams vaikų – nėra neįveikiamas tikslas. Bendras verslininkų ir nevyriausybininkų projektas penkiolikoje savivaldybių nuo globos namų vien šiemet išgelbėjo beveik 400 vaikų. Tereikėjo padirbėti su socialinės rizikos šeimomis, o ne skubėti atimti vaikus“, – į vaikų problemas dėmesį atkreipė D. Grybauskaitė. Jos teigimu, paskatinę vaikų globą ir įvaikinimą, dabartinę sistemą galėsime perorientuoti į kitas socialines paslaugas.

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad visoje šalyje gyvybiškai trūksta psichologų pagalbos. Su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti savanoriškos pagalbos linijos, pajėgiančios atsiliepti tik į kas septintą skambutį. Prezidentės nuomone, valstybės socialinė politika turi keistis iš esmės, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai.

A. Ufarto (BFL) nuotr.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...