captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kviečia į žvejybą, kuri išgelbės Kuršių marias nuo ekologinės nelaimės

Invazinės rūšys – viena didžiausių grėsmių biologinei įvairovei. Siekdami atkreipti dėmesį į invazinių žuvų rūšių keliamas problemas, Lietuvos gamtos fondo specialistai kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija organizuoja juodažiočių grundalų gaudymo varžybas „Griebk grundalą atėjūną!“.
Grundalas. Viridiflavus commonswiki (CC BY-SA 3.0), Wikimedia Commons nuotr.
Grundalas. Viridiflavus commonswiki (CC BY-SA 3.0), Wikimedia Commons nuotr.

Invazinės rūšys – viena didžiausių grėsmių biologinei įvairovei. Siekdami atkreipti dėmesį į invazinių žuvų rūšių keliamas problemas, Lietuvos gamtos fondo specialistai kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija organizuoja juodažiočių grundalų gaudymo varžybas „Griebk grundalą atėjūną!“.

Birželio 6 d. (šeštadienį) 8 val. visi norintieji pagauti grundalą laukiami Smiltynėje, prie viešbučio „Palva“ (Smiltynės g. 19). Su savimi reikia turėti žvejybos įrangą ir žvejo mėgėjo bilietą. Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras Sergejus Oleninas papasakos, kaip grundalai atsirado Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir kokias grėsmes vietinėms rūšims jie kelia bei kaip kiekvienas žvejas gali pažaboti šios rūšies plitimą. Renginio dalyviai turės progą susirungti ir išsiaiškinti, kuris žvejas yra geriausias grundalų gaudytojas, o iš laimikio čia pat bus gaminamas ypatingas gurmaniškas patiekalas – įsitikinsite, kad grundalai gali būti ypatingas delikatesas.

Šiuo metu Lietuvoje oficialiai patvirtintos dvi invazinių žuvų rūšys: nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus). Paskutiniu metu Baltijos jūros priekrantėje ypač sparčiai plinta ir gausėja juodažiočių grundalų.

Mažos žuvys – katastrofiški padariniai gamtai

Vos prieš dešimtmetį pirmąkart Lietuvoje pastebėtas juodažiotis grundalas apibūdinamas kaip viena greičiausiai iš rytų į vakarus plintančių invazinių rūšių. Natūraliai jis yra paplitęs Juodosios, Kaspijos, Marmuro ir Azovo jūros seklesniuose regionuose. Baltijos jūroje ir Kuršių mariose daugiausiai minta dreisenomis ir midijomis.

Tuo metu dreisenos ir midijos darbuojasi tarsi filtrai, kiekvieną dieną sugebantys perfiltruoti ir „išvalyti“ didžiulius kiekius vandens. Manoma, kad dėl juodažiočio grundalo ženkliai sumažėjus  dreisenų ir midijų gali pablogėti vandens kokybė – suintensyvės  „vandens žydėjimas“, todėl vandenyje  ištirpusio deguonies kiekis gali sumažėti žemiau kritinio lygio. Tokiu atveju pradėtų masiškai gaišti žuvys – tai jau pastebima karštomis dienomis kai kuriose Kuršių marių vietose. Trūkstant maisto, grundalai aktyviai maitinasi jaunomis kitų rūšių žuvimis ir taip kelia grėsmę vietinėms žuvų rūšims.

Užfiksuojama vis daugiau atvejų, kai invazinės rūšys išnaikina vietines žuvų rūšis. Šios invazinės rūšys plinta dėl žmogaus veiklos: tiesioginės (balastiniai vandenys, rūšių tyčinė ir netyčinė introdukcija, aplinkos tarša, buveinių naikinimas) ir netiesioginės (klimato kaita, bioįvairovės mažėjimas, buveinių degradacija).

Pagrindinė grundalų paplitimo priežastis yra atsitiktinis ar apgalvotas šių invazinių žuvų perkėlimas į naujus vandens telkinius. Todėl labai svarbu, kad žvejai ir likusi visuomenės dalis suprastų šių invazinių žuvų keliamą pavojų ir žinotų, kaip neprisidėti prie tyčinio ar netyčinio šių žuvų platinimo.

Renginio programą galite rasti ŠIOJE NUORODOJE.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...