captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pesticidų žala: išnykus apnuodytoms bitėms, sumažės ir derlius

Nors pesticidais savo laukus ūkininkai turėtų purkšti tik po 21 val., kai bitutės jau miega, to dažnai nesilaikoma, todėl miršta chemikalais apsinuodijusios bitės. Taip tvirtina Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektoriaus vedėjas Jonas Balžekas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Nors pesticidais savo laukus ūkininkai turėtų purkšti tik po 21 val., kai bitutės jau miega, to dažnai nesilaikoma, todėl miršta chemikalais apsinuodijusios bitės. Taip tvirtina Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektoriaus vedėjas Jonas Balžekas.

„Avilių tikrai neužkalsi ir bitininkas nelabai ką gali padaryti. Ką gali padaryti, kai tau pasako, kad purkš? Nieko, nes purkš jau po 21 val. Bičių uždaryti nereikia, nes bitės jau ir taip tokiu metu niekur neskrenda. Blogiausia, kai purškia dienos metu“, – LRT Radijui sako J. Balžekas.

Su juo sutinka ir Vilniaus bitininkų susivienijimo pirmininkas Kazimieras Spetyla, pabrėžiantis, kad, išnykus bitėms, net ir pesticidus naudojančių ūkininkų derlius sumažės trečdaliu.

Apsinuodijusios bitės į avilį nepriima kitos bitės

Anot K. Spetylos, laikotarpio, kai ūkininkai savo laukus purškia pesticidais, bitininkai visuomet laukia su nerimu. Jis teigia, kad kiekvienais metais visuomet panašiu metu bitės arba žūva, arba susilpnėja.

„Ši nesutvarkyta purškimo sistema Lietuvos bitininkams tikrai yra pridariusi daug žalos. Dabar jau tą sistemą ėmė tvarkyti ir gana puikiai sutvarkė Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau sistema kartais nesuveikia dėl nenoro ją naudoti“, – pastebi K. Spetyla.

Jo aiškinimu, bitės yra labai trapūs gyvūnai, todėl, vos gavusios kad ir nedidelę chemikalų dozę, bitės žūva, nes jų organizmas atsisako tinkamai funkcionuoti. K. Spetyla pabrėžia, kad taip pat paveikiami ir kiti vabzdžiai.

„Chemikalais apsinuodijusios bitės netgi būna nepriimamos į avilį. Sveikos, skraidančios bitės jų nepriima. Dar blogiau – lauke gavusios chemikalų bitės nebegrįžta į savo namus. Yra daug įvairių variantų, dėl ko žūva bitės. [...] Tai kenkia ne tik bitėms, bet ir kamanėms, kitiems vabzdžiams apdulkintojams“, – nurodo K. Spetyla.

Lietuvoje leidžiami bitėms pavojingiausi pesticidai

Jam antrina J. Balžekas, kuris patvirtina, kad yra labai daug priežasčių, dėl kurių gali mirti bitės. Specialistas pabrėžia, kad bendrovių, gaminančių chemikalus, patenkančius į Lietuvos rinką ir pas Lietuvos ūkininkus, yra labai daug, todėl sunku jas visas suvaldyti.

„Europos Sąjunga labai spaudžia šias bendroves, kad jos tikrintų naujai išleidžiamus chemikalus ir bičių atžvilgiu. Ir iki Lietuvos ateina nurodymai, kad nauji chemikalai būtų tikrinami: kaip kenkia bitėms, kiek patenka [į dirvą – LRT.lt], kokie lieka likučiai ir t. t.“, – teigia J. Balžekas.

Jis akcentuoja, kad dažniausiai bitės žūva dėl ūkininkų aplaidumo ir dažnai naudojamų nelegaliai įvežtų chemikalų. „Taip pat – perdozuojamų dozių, netinkamai sudarytų mišinių. Šis aspektas, manau, šiuo metu yra pats svarbiausias“, – įsitikinęs LRT Radijo pašnekovas.

J. Balžekas pripažįsta, kad vienais kenksmingiausių laikomi neonikotinoidiniai pesticidai, kuriuose yra į nikotiną panašių medžiagų, Lietuvoje leidžiami naudoti legaliai. Specialistas priduria, kad, palyginus su kitomis Europos valstybėmis, šių pesticidų naudojame mažai.

„1994 m. teko dirbti Šveicarijoje. Neonikotinoidai jau buvo intensyviai naudojami ir jau buvo rašomi straipsniai apie jų daromą žalą bitėms. [...] Europos Komisija priėjo iki to, kad uždraudė dvejus metus naudoti šiuos pesticidus, tačiau Lietuvoje praėjusiais metais jie dar buvo naudojami, nes buvo pasėti prieš žiemą. Nežinau, ar bus matomas geras efektas – ūkininkai tas neonikotinoidais beicuotas sėklas turbūt dar pasėjo ir šiemet“, – svarsto J. Balžekas.

Sunaudojama 7,5 karto daugiau pesticidų nei prieš penkmetį

Pats 80 bičių šeimų auginantis J. Balžekas pabrėžia, kad tokia didelė žala bitininkams nebūtų padaroma, jei ūkininkai laikytųsi nurodytų taisyklių ir savo laukus purkštų po 21 val., kai bitės neberenka medaus.

Šiuo metu taikoma sistema, pasak J. Balžeko, kai užsiregistravę bitininkai yra perspėjami trumpąja SMS žinute ar kitais būdais apie planuojamus purkšti aplink esančius laukus, yra gera, tačiau neduoda reikiamo rezultato dėl anksčiau minėtos priežasties.

„Avilių tikrai neužkalsi ir bitininkas nelabai ką gali padaryti. Ką gali padaryti, kai tau pasako, kad purkš? Nieko, nes purkš jau po 21 val. Bičių uždaryti nereikia, nes bitės jau ir taip tokiu metu niekur neskrenda. Blogiausia, kai purškia dienos metu. Jeigu nuo to būtų apsaugota, tai praktiškai ir tos sistemos nelabai reikėtų“, – tikina J. Balžekas.

Specialistas akcentuoja, kad beatodairiškas pesticidų vartojimas kenkia ne vien bitėms, bet ir prisideda prie visos ekologinės sistemos blogėjimo. „Prieš kokius penkerius metus buvo įvežta 400 t chemikalų, dabar – 3 tūkst. t chemikalų. Gal tik 1 proc. šio kiekio tiesiogiai pasiekia tikslą. Visa kita patenka į vandenį, dirvožemį, po to – augalus, gyvūnus, o galų gale – žmogui“, – atkreipia dėmesį J. Blažekas.

Jam antrina ir Vilniaus bitininkų susivienijimo pirmininkas K. Spetyla, kuris pasakoja, kad Kinijoje, dėl per didelio pesticidų naudojimo išnykus bitėms, augalų žiedus apdulkinti turi nusamdyti darbuotojai, nes nebėra vabzdžių, kurie tai padarydavo anksčiau. K. Spetyla perspėja – pesticidai gali padidinti derlių, tačiau, išnykus bitėms, pesticidai nepadės. „Purkšdamas padidinsi savo derlių, bet, gerbiamas sodininke, juk, jeigu nuo purškimo aplink neliks bitučių, tai derlius vėl bus 30 proc. mažesnis“, – tikina K. Spetyla.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...