captcha

Jūsų klausimas priimtas

Informaciją apie nukritusį „An-2“ gelbėtojai gavo po 2 valandų

Nyderlandų įmonės „Mammoet“ ir kitų specialistų komanda laivu „Mintis“ išplaukia į Baltijos jūrą apžiūrėti nuskendusio lėktuvo „An-2“. Specialistai dar antradienio naktį planuoja pasiekti už daugiau nei šimto kilometrų nuo kranto esantį lėktuvą ir specialia technika bandys apžiūrėti jo vidų bei analizuoti orlaivio iškėlimo galimybes, BNS sakė „Mammoet Baltic“ direktorius Edvinas Ivanauskas.
Baltijos jūros dugne gulintis „An-2“. LRT Televizijos reportažo stopkadras
Baltijos jūros dugne gulintis „An-2“. LRT Televizijos reportažo stopkadras

Nyderlandų įmonės „Mammoet“ ir kitų specialistų komanda laivu „Mintis“ išplaukia į Baltijos jūrą apžiūrėti nuskendusio lėktuvo „An-2“. Specialistai dar antradienio naktį planuoja pasiekti už daugiau nei šimto kilometrų nuo kranto esantį lėktuvą ir specialia technika bandys apžiūrėti jo vidų bei analizuoti orlaivio iškėlimo galimybes, BNS sakė „Mammoet Baltic“ direktorius Edvinas Ivanauskas.

„Turėtumėme per pusvalandį išplaukti, apie devynios valandos bus ėjimas, naktį jau būsime vietoje. Jei oro sąlygos leis, o manome, kad turėtų leisti, pradėsime laivo skenavimo darbus: žiūrėsime situaciją to lėktuvo, kaip jis šiuo metru atrodo, kokia jo yra techninė būklė ir tada siūlysime, ką su juo reikėtų daryti (...) bus ir vidaus nustatymas, kiek leis galimybės, ir, be abejo, dėl iškėlimo jį apžiūrėsime“ – sakė E. Ivanauskas.

Anot jo, trečiadienį ir ketvirtadienį prognozuojama audra, bangų aukštis turėtų siekti iki 3 metrų, tad tai gali trukdyti apžiūros darbams.

„Bandysime maksimaliai padaryti darbų, kiek įmanoma, žiūrėsime, kokios bus prognozės. Ar truputį palaukti ir bandyti juos pabaigti, ar grįžti atgal. Viskas priklausys nuo sąlygų ir ką pavyks ten atrasti“, – tvirtino olandų įmonės atstovas.

Šiuo metu lėktuvas yra Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyj. Politikai apsisprendė, jog jis turi būti iškeliamas.

Į nelaimės vietą išplaukęs laivas „Mintis“. LRT Televizijos reportažo stopkadras

„Kokie požymiai lems, kad būtų nuspręsta iškelti? Techninė būklė, ar tvarkingas, nesulūžęs, nes žvejybos rajonas, ar kas nebuvo užkabinęs – taigi lems techniniai požymiai“, – sakė E. Ivanauskas LRT Televizijos naujienų tarnybos žurnalistams.

Gelbėtojus informacija pasiekė po 2 valandų, pilotai galėjo išgyventi pusantros

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tiriantis lėktuvo „An–2“ paieškos ir gelbėjimo operacijos eigą, po susitikimų su Klaipėdos avialinijų vadovu, Palangos skrydžių valdymo centro, Palangos oro uosto bei Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro darbuotojais konstatavo, kad informacija apie nelaimę iki jūrų gelbėjimo koordinavimo centro keliauja per ilgai.

Šiuo atveju, kilus įtarimų, apie galimą lėktuvo „An–2“ katastrofą, Palangos skrydžių kontrolės centras pranešė įmonei „Oro navigacija“, pastaroji informaciją perdavė Aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui ir tik po 2 valandų žinia pasiekė karius, kurie vykdo gelbėjimo operacijas.

 „Reikia žiūrėti ar čia per šitas institucijas, informavimas neuždelsė, ar neuždelsta pradėti gelbėjimo darbų. Kol kiekvienas raportuoja, kol įvertina situaciją, mes prarandam labai brangų laiką. Nes jeigu jie neturėjo hidrokostiumų, kaip sako, 1,5 valandos žmogus gali išsilaikyti tokioj jūroj“, – svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Baltijos jūros dugne gulintis „An-2“. Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Teigiama, kad gelbėjimo plaustą ir liemenes pilotai turėjo, tačiau komiteto narius sukrėtė žinia, kad jais turi pasirūpinti patys žmonės, o ne įmonė. Tačiau aiškėja, kad ir šios priemonės nebūtų padėjusios.

 „Šitas „kukurūznikas“ vadinamas – jis yra labai patikimas lėktuvas technine prasme, bet kadangi jo važiuoklė nėra įtraukiama, avariniu būdu leidžiasi jūroje, ypač į audringą jūrą, labai daug šansų, kad jis verčiasi. Jis yra nesaugus šioje situacijoje, yra nepatikimas. Iš jo sunku ištrūkti“, – dėstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Matulevičius.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, atkreipė dėmesį, kad mažoji aviacija naudojasi nevaldoma oro erdve – ryšį įjungia kada nori. Svarstoma, ar nevertėtų keisti šios tvarkos.

A. Paulauskas nemano, kad gelbėjimo jūroje funkciją reikėtų kam nors perleisti

Parlamentinį tyrimą dėl lėktuvo „An-2“ paieškos atliekančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako nemanantis, kad iš kariuomenės reikėtų kitai institucijai perduoti gelbėjimo jūroje funkciją.

Tai jis pirmadienį sakė BNS po komiteto vizito Klaipėdoje, kur parlamentarai apžiūrėjo Jūrų koordinacinį gelbėjimo centrą. Šis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys organizavo į Baltijos jūrą nukritusio orlaivio paieškos operaciją.

Artūras Paulauskas. A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Kol kas tokių idėjų nėra“, – taip A. Paulauskas atsakė į žurnalistų klausimą, ar gelbėjimo jūroje funkcija iš kariuomenės bus perduota kam nors kitam. „Paimti neįmanoma per dieną, reikia paruošti žmones, paruoši pajėgumus, nes čia yra rimti dalykai, kurie reikalauja rimto pasiruošimo“, – pridūrė NSGK pirmininkas.

Anot A. Paulausko, Klaipėdoje, be kitų temų, kalbėta apie būtinybę stiprinti kariuomenės pajėgumus įsigyjant reikiamos technikos.

„Kalbėjome apie įsigijimus, jų tikrai reikia, čia dvejonių nėra. Reikia ne tik gelbėjimo, bet apskritai pajėgumus stiprinti“, – sakė NSGK pirmininkas.

Jo teigimu, į kitą posėdį komitetas rinksis trečiadienį Vilniuje. Paklaustas, prie kokių išvadų artėjama, A.Paulauskas sakė, kad jos gali imti aiškėti kitą savaitę.

Komitetas dar tikisi iki tyrimo pabaigos pabendrauti su valstybės įmonės „Oro navigacija“ pareigūnais, sulaukti atsakymų į Švedijai pateiktas užklausas, informacijos tikimasi gauti ir iš nelaimę tiriančių prokurorų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę sakė, kad kariuomenė neturėtų vadovauti civilinių krizių sprendimui.

„Turi būti civilinis prevencijos ir krizių valdymo centras ir, matyt, būtų gerai tai turėti prie Vyriausybės kaip horizontalią skėtinę instituciją, kuri turėtų įgaliojimus koordinuoti kitų institucijų veiksmus. Čia, aišku, ir kariuomenė galėtų dalyvauti, bet jinai neturėtų pati spręsti, neturėtų pati priimti tokių sprendimų“, – dėstė prezidentė.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „An- 2“ su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.

Lėktuvu skrido du patyrę pilotai – Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Per ankstesnę orlaivio apžiūrą nustatyta, kad vieno jų kūnas gali būti lėktuve.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...