captcha

Jūsų klausimas priimtas

LLRA atstovai: lenkų vaikai diskriminuojami švietimo srityje

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai teigia, kad Lietuvos lenkų vaikai diskriminuojami dėl vienodo valstybinės lietuvių kalbos egzamino ir dėl vykdomos mokyklų tinklo pertvarkos.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai teigia, kad Lietuvos lenkų vaikai diskriminuojami dėl vienodo valstybinės lietuvių kalbos egzamino ir dėl vykdomos mokyklų tinklo pertvarkos.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai priekaištus atmeta, sakydami, kad pertvarka vykdoma visur dėl mažėjančio vaikų skaičiaus, o ne kalbiniu pagrindu.

Egzaminas – toks pats visiems

„Tai pasityčiojimas iš mūsų vaikų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė LLRA pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Jo teigimu, lenkiškas mokyklas lankantys moksleiviai turi 800 mažiau lietuvių kalbos pamokų nei lietuviškų mokyklų vaikai. Pasak jo, neišleista naujų vadovėlių, neparengti mokytojai, todėl laikant valstybinės lietuvių kalbos egzaminą jiems turėtų būti skiriamos kitokios užduotys ir taikomi kitokie reikalavimai.

Pirmadienį Lietuvoje abiturientai laiko privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Jo užduotys – vienodos ir tautinių mažumų, ir lietuviškų mokyklų moksleiviams, tačiau tautinių mažumų atstovai gali padaryti daugiau klaidų.

Kaltina taikant dvigubus standartus

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė LLRA atstovė Edita Tamošiūnaitė pranešė, kad nuo pernai rudens sostinės, Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybės kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl 17 vidurinių mokyklų akreditavimo ilgosiomis gimnazijomis, kad jos galėtų ugdymo procesą vykdyti nuo pirmos iki dvyliktos klasės, tačiau ministerija tam nepritarė.

„Mokyklos yra tinkamai pasiruošusios įgyvendinti specializuotas inžinerinio ugdymo, sporto ugdymo programas, taip pat specializuotas ir savitas koncepcijas – katalikiškos mokyklos, stačiatikių mokyklos ir humanitarinio ugdymo. Mokyklos ne tik tinkamai pasiruošusios įgyvendinti minėta programas, bet turi pakankamą mokinių skaičių, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl tinklo kūrimo taisyklių“, – tvirtino E. Tamošiūnaitė.

Ji pareiškė, kad tautinių mažumų mokykloms taikomi dvigubi standartai, nes švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis teisingumo ministras Juozas Bernatonis leido reorganizuoti Vilniaus Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Tuskulėnų vidurines mokyklas į ilgąsias gimnazijas. Dar dėl vienos – Abraomo Kulviečio mokyklos – siekio tapti ilgąja gimnazija su klasikinio ugdymo pakraipa šiuo metu ŠMM atliekamas vertinimas.

Protesto akcijoje dalyvavęs Seimo vicepirmininkas LLRA narys Jaroslavas Narkevičius teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija turėtų teikti privilegijas tautinių mažumų mokykloms.

„Europos Sąjungos ir pasaulinėje praktikoje yra proteguojama vadinamoji teigiama diskriminacija – negalime lyginti, pavyzdžiui, Punske gyvenančių lietuvių su lenkais ten gyvenančiais, todėl jiems yra išskirtinės teisės Punsko gimnazijoje su 60 ar galbūt su 70 mokinių. Taip ir čia“, – BNS aiškino politikas.

Surengė protestą

Pirmadienį dėl šių priežasčių Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų buvo surengtas mitingas.

Jo organizatoriai – lenkų mokyklų tėvų forumas ir rusų mokyklų mokinių tėvai. Policijos pareigūnų teigimu, į mitingą susirinko apie tūkstantis žmonių.

Daugelis jų rankose laikė plakatus su raginimais palikti ramybėje lenkiškas mokyklas ir apginti tautines mažumas Lietuvoje. Nuo pakylos Vinco Kudirkos aikštėje buvo sakomos audringos kalbos lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

DELFI kalbinti Lazdynų vidutinės mokyklos vienuoliktokai tikino į mitingą atvykę dėl to, kad ir kitąmet nori eiti į tą pačią mokyklą.

„Mums nepatinka dabartinė švietimo reforma. Vienuolika metų mokėmės šioje mokykloje, nenorime kitur“, – patikino vienas iš moksleivių.

Jam pritarė ir bendraklasė: „norime likti savo mokykloje, nenorime eiti į kitas patalpas, turime labai gerus mokytojus. Nenoriu palikti savo mokyklos“, – kartojo mergina.

Savo ruožtu Vilniaus rajono Čekoniškių vidurinės mokyklos direktorius Dariuš Vasilevskij sakė labiausiai besipiktinantis tuo, kad vykdant reformą bus panaikintos kaimo mokyklos.

„Tai vaikams labai skaudu“, – sakė jis.

Anot Dariuš Vasilevskij, gimnazijų, kuriose dėstoma lenkų kalba, yra mažai – Vilniuje tik 3.

„Važinėjimų į jas neturi būti. Pastebime, kad vaikai geriausiai mokosi tose vietose, kur gyvena. Turi likti ne tik gimnazijos, bet ir vidurinės mokyklos“, – įsitikinęs Čekoniškių vidurinės mokyklos direktorius.

Jis sutinka, kad vaikų mokyklose mažėja, tačiau mano, kad kitataučių mokykloms turi būti taikomos tam tikros išlygos. Pavyzdžiui, klasę registruoti, kai joje yra 7-10 vaikų.

„Bene visos mokyklos skundžiasi vaikų trūkumu, lenkiškose mokyklose vaikų yra dar mažiau, todėl laiku negalėjime gauti akreditacijos“, – patikino D. Vasilevskij.

Mato politinį šou

Tačiau Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus patikino šioje vietoje įžvelgiantis politinį šou. Anot jo, naikinamos bus ir lietuviškos mokyklos (iš viso 150), tačiau didžiausius pykčius provokuoja kitataučių mokyklos.

„Mokyklų steigėjas yra savivaldybės ir daugeliu atveju, dėl ko čia kreipiasi, savivaldybės nėra priėmusios sprendimo, nėra apie tai svarsčiusios

A. Ufarto (BFL) nuotr.

Jis patikino turintis informacijos, kad dalis dabar mitinguojančių mokyklų anksčiau net nesikreipė dėl akreditacijų gavimo. Maža to, dalis dabar savo atstovus į Vilniaus centrą pasišaukusių mokyklų yra akredituotos.

„Akreditacijų klausimus sprendžia Švietimo ir mokslo ministerija, kai kuriais atvejais yra išduoti neigiami sprendimai. Dažniausiai dėl to, kad mokyklose trūksta vaikų. Tai nėra susieta nei su mokyklų dėstomąją kalba, nei kitais dalykais. Šis mitingas – politizuotas įvykis dėl to, kad dalis rajonų labai delsė įvykti mokyklų pertvarką, o įstatymų leidėjas, Seimas, nepakeitė įstatymo nuostatos, kuri įpareigoja nuo rugsėjo 1-osios nebepalikti vidurinių mokyklų“, – sakė jis.

Anot jo, kol kas nesvarstoma ir taikyti išlygas kitataučių mokykloms. Tokiu atveju jas finansuoti turėtų savivaldybės.

Parengė peticiją

Mitingo metu taip pat buvo pristatyta peticija „Dėl tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų diskriminacijos“.

Joje reikalaujama:

Tautinių mažumų mokyklose akredituoti viduriniojo ugdymo programą ir išsaugoti šiose mokyklose mokymąsi nuo 1 iki 12 klasės.

Nustatyti tokius mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo kriterijus, kad būtų išsaugotos visos tautinių mažumų teikiančios viduriniojo ugdymo programą mokyklos.

Dabartinėje pavasario LR Seimo sesijoje atšaukti LR Švietimo įstatymo punktus dėl tautinių mažumų ugdymo.

Atsisakyti suvienodinto lietuvių (gimtosios) ir lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzamino.

Įtraukti gimtosios (lenkų, rusų, baltarusių) kalbos egzaminą į privalomų brandos egzaminų sąrašą.

Atsisakyti diskriminuojančio lietuvių mokyklų išlaikymo lenkų ir rusų mokyklų sąskaita.

Padidinti mokinio krepšelį iki 50 proc. tautinių mažumų mokyklose ugdymo procesui organizuoti.

Prezidentė priekaištus atmeta

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) priekaištus dėl tariamos diskriminacijos švietimo srityje, sakydama, kad tautinių mažumų moksleiviams per lietuvių kalbos egzaminą leidžiama padaryti daugiau klaidų, o mokyklos reorganizuojamos dėl mažėjančio mokinių skaičiaus.

D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad suvienodinus lietuvių kalbos egzaminą „mažumoms iki 2019 metų vertinimo kriterijai yra daug mažesni“.

Prezidentės teigimu, lenkiškos mokyklos reorganizuojamos dėl tos pačios priežasties kaip ir lietuviškos – mažėjančio mokinių skaičiaus.

„Per pastaruosius dešimt metų lenkiškose mokyklose vaikų skaičius sumažėjo 48 procentais. Reforma vienodai veikia tiek lietuviškas, tiek lenkiškas, tiek rusiškas mokyklas. Daugelis jų persitvarkė“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Reorganizuojamos tiek lenkiškos, tiek lietuviškos mokyklos

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas sakė, kad dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus reorganizuoti tenka tiek lietuviškas, tiek lenkiškas mokyklas Rytų Lietuvoje.

Siūlomos įvairios išeitys, pavyzdžiui, jungtis lietuvių ir lenkų mokykloms vykdant vieną ugdymo programą, bet paliekant galimybes lenkakalbių grupėms kai kuriuos dalykus (istorijos, biologijos ir kt.) mokytis lenkiškai. Dėl dalies mokyklų , pavyzdžiui, Dieveniškių ar Baltosios Vokės, su rajono savivaldybėmis toks susitarimas yra pasiektas. Tuo metu, pavyzdžiui, Paluknio mokyklai, kur vidutiniškai klasėse yra 7,5 vaiko, siūlyta tapti vienos iš gimnazijų – Lentvario arba Trakų – lenkų kalba skyriumi.

Jis tvirtino, kad dėl reorganizavimo piktinasi tiek lietuviškų, tiek lenkiškų mokyklų bendruomenės, tačiau LLRA nusprendė naudoti „tautinės diskriminacijos“ argumentus.

Kartu ministerijos atstovas pripažino, kad pirmadienio protestus „galbūt galėjo lemti“ praėjusią savaitę priimtas J. Bernatonio sprendimas dėl ilgosios gimnazijos statuso suteikimo kelioms lietuviškoms mokykloms Vilniuje.

Anot A. Aldakausko, iki J. Bernatonio atėjimo ministerijoje buvo linkstama netvirtinti specializuotų ugdymo sampratų mokykloms, laikantis nuostatos, kad išimčių įgyvendinant švietimo reformą turi būti kuo mažiau. Ministerija esą neprieštarauja, kad Vilnius galėtų turėti inžinerinio ugdymo mokyklą, tačiau ji neturėtų būti kuriama būtent M. Daukšos mokyklos pagrindu.

„Kai ten traukos spintoje (laboratorinė įranga) žydi gėlės – apie ką mes kalbame? Ir dėl Tuskulėnų ministerija buvo pasisakiusi vienareikšmiškai, kad tokių mokyklų su dailės, muzikos ir šokio entuziazmu Lietuvoje yra šimtai ir jos netilpo į ugdymo sampratas. Čia ir yra didžioji gėda Vilniaus, kad Lietuva, per 90 proc. yra susitvarkiusi (švietimo sistemą), o čia kalbame apie saują mokyklų, kurios paliečia tautinių mažumų karštus taškus“, – sakė jis.

Premjeras: tai spręsti turi savivaldybė

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius pirmadienį žurnalistams sakė manąs, kad mokyklų tinklo klausimą turėtų spręsti savivaldybė.

„Aš manau, kad tai nėra Vyriausybės klausimas. Vis dėlto savivaldybės turėjo jau anksčiau susiplanuoti ir aiškiai pasitvirtinti planą, kur kokios mokyklos turi išlikti – atsižvelgiant į gyventojų skaičių, perspektyvą tų mikrorajonų, taip pat į vaikų skaičių“, – teigė jis.

Tuo pačiu jis žadėjo tinklo pertvarkos klausimą aptarti su naująja švietimo ir mokslo ministre „darbiete“ Audrone Pitrėniene, kai ši pradės eiti pareigas.

„Bet mes šitą klausimą išspręsime labai greitai su naująja švietimo ir mokslo ministre, jeigu ministerija anksčiau nesugebėjo su savivaldybėmis išspręsti. Laukiame naujos ministrės, norime su ja suderinti, yra paruošta įstatymo pataisa“, – kalbėjo vyriausybės vadovas.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų 161 (13,4 proc.) yra ilgoji gimnazija.

Vilniuje yra 13 ilgųjų gimnazijų ir jos sudaro 8,4 proc. nuo visų 154 sostinės bendrojo ugdymo mokyklų.

A. Pitrėnienė: dėl situacijos tautinių mažumų mokyklose kaltos savivaldybės

Visiems taikomi tie patys įstatymai, todėl negalima teigti, kad švietimo srityje tautinių mažumų atžvilgiu egzistuoja diskriminacija. Taip teigia antradienį švietimo ministro kėdę užimsianti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė.

„Labai stengiausi išgirsti ir suprasti. Iš tikrųjų negalėčiau pripažinti, kad diskriminacija egzistuoja, nes Švietimo įstatymas yra vienas ir jis yra bendras visoms mokykloms. Kalbėti apie tai, kad yra skirtingi požiūriai į mokyklas, tikrai negalima, nes iš esmės tinklo pertvarka tęsiasi jau daugiau kaip 10 metų“, – interviu LRT Radijui pabrėžia A. Pitrėnienė.

A. Pitrėnienės teigimu, per šį dešimtmetį įvykdyti visus reikalavimus sugebėjo visos mokyklos, išskyrus 11. Todėl, jos įsitikinimu, dar kartą nukelti Švietimo įstatymo įgyvendinimą, kai tai jau buvo padaryta 5 kartus – kas metus – būtų neteisinga reikalavimus įvykdžiusių mokyklų atžvilgiu.

„Vėl sustabdyti visą sistemą arba pratęsti tam tikrų Švietimo įstatymo nuostatų terminą, tiesiog yra negražu kitų mokyklų atžvilgiu. Kitos savivaldybės susitvarkė jau prieš daugybę metų. Jos net užmiršo, kaip kažkada buvo. [...] Klausimas tikrai yra labai jautrus, bet diskriminuojančių nuostatų įstatyme tikrai nėra. Jos tiesiog vienodos visiems“, – tvirtina LRT Radijo pašnekovė.

A. Pitrėnienė akcentuoja nemananti, jog tai yra pačių mokyklų kaltė. Jos nuomone, atsakomybę turėtų prisiimti savivaldybės, nes būtent savivaldybės taryba turėtų žinoti, kaip tinkamai sutvarkyti savivaldybės mokyklų tinklą.

„Aš manau, kad iki šios situacijos atvedė savivaldybių neveiklumas. [...] Dėl šios priežasties jie ir turi prisiimti atsakomybę. Jau susitvarkiusios beveik visos savivaldybės. Likęs tik vienas Vilnius [Vilniaus kraštas – LRT.lt]. Žinoma, kad buvo visaip, buvo skausminga, bet galiausiai, jeigu susitariame, parašėme įstatyme, iki kokių metų reikia susitvarkyti, tai reikėjo ir susitvarkyti. [...] Reikia jau padėti tašką. Tai – per ilgai užsitęsęs procesas“, – teigia A. Pitrėnienė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...