captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką daryti virš savo teritorijos pastebėjus skraidantį bepilotį orlaivį?

Pastebėjus bepilotį orlaivį, skraidantį virš jūsų teritorijos, reikėtų sunerimti, tačiau nederėtų griebtis drastiškų veiksmų, perspėja ekspertai. Anot Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidento Antano Gedvilo, tai gali būti tiesiog žaislas, nors Rokiškio rajono ūkininkai susidūrė su situacija, kai nuotoliniu būdu valdomu orlaiviu pasinaudojo vagys.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Pastebėjus bepilotį orlaivį, skraidantį virš jūsų teritorijos, reikėtų sunerimti, tačiau nederėtų griebtis drastiškų veiksmų, perspėja ekspertai. Anot Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidento Antano Gedvilo, tai gali būti tiesiog žaislas, nors Rokiškio rajono ūkininkai susidūrė su situacija, kai nuotoliniu būdu valdomu orlaiviu pasinaudojo vagys.

Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis tvirtina, kad komisariatui rajono gyventojų susidūrimai su bepiločiais orlaiviais yra žinomi, ir siūlo visuomet pirmiausiai apie įvykį pranešti policijai, o ne pulti, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių tiesiog šaudyti.

Dėl bepiločių orlaivių bendruomenės nariai budi naktimis

Rokiškio rajone, Kamajų seniūnijoje, gyvenantis ūkininkas Gintaras Zoluba pasakoja, kad pamatęs virš savo teritorijos skraidantį robotą pagalvojo, jog gamtos apsaugos pareigūnai stebi aplinką arba vykdomi pastatų matavimai, nors apie tai nebuvo įspėtas.

„Grįžęs pasakiau žmonai. Dar pasijuokėme – gal vagys tobulėja. Tai ir prisišnekėjome“, – LRT Radijui sako G. Zoluba. Praėjus dviem savaitėms po šio įvykio, jo ūkis buvo apvogtas. Ūkininkas pasakoja, kad vagys įsilaužė, nupjovę garažo spyną, ir iš jo išnešė viską, ką nesunku parduoti: daržo pjūklus, žoliapjoves, kirvius ir kitus prietaisus. Anot G. Zolubos, jo patirta žala siekia apie 3,5 tūkst. eurų.

„Šį įvykį sieju su tuo robotu. Kai jį pamačiau, jis iš karto ėmė kilti. Matyt, vagys per kamerą mane matė. Jis iš karto išskrido iš teritorijos“, – prisimena ūkininkas. Jis nurodo, kad bepilotis orlaivis skrido gana žemai, maždaug 1–2 metrų aukštyje nuo ūkinių pastatų stogų.

„Dar vienas ūkininkas matė tokį daiktą, bet jo teritorija stebima vaizdo kameromis, matyt, jo nekliudė“, – svarsto G. Zoluba. Po šių įvykių susiformavo saugios kaimynystės bendruomenė, kurios nariai budi ir naktimis. Ūkininkas teigia, kad, dabar pamatęs tokį orlaivį, pirmiausia jį sektų, o vėliau praneštų apie tai policijai.

A. Gedvilas: tai gali būti vaiko paleistas žaislas

Savo ruožtu Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas E. Šopis tikina, kad komisariatas apie ūkininkų ir kitų žmonių pastebėtus bepiločius orlaivius žinąs ir dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas. E. Šopis ragina visus, pastebėjusius tokius skraidančius objektus, apie tai pranešti policijai.

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas A. Gedvilas pabrėžia, kad Europa vis dar ruošia įstatymą dėl bepiločių orlaivių aparatų, tačiau Lietuvoje galioja Civilinės aviacijos administracijos išleistos taisyklės, kaip derėtų naudoti šiuos prietaisus. A. Gedvilas teigia, jog taisyklėse tiksliai nurodyta, kur nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai gali skraidyti. Taip pat ir tai, kad bepiločiam orlaiviui negalima skristi arčiau kaip per 50 metrų iki pastatų, automobilių ir žmonių.

„Ar vartotojai yra girdėję apie šias taisykles, negaliu pasakyti. [...] Nėra garantijų, kad vartotojai tikrai jas perskaitė. Apie tuos, kurie tokius orlaivius įsigyja parduotuvėse Lietuvoje, visada informuoja pardavėjas, bet labai daug tokių orlaivių dabar įsigyjama internete. Tokie asmenys apie šias taisykles gali būti negirdėję“, – pastebi A. Gedvilas.

Pasak jo, nereikėtų į šiuos orlaivius žiūrėti vien tik neigiamai. Su jais atliekama daug naudingų darbų. Be to, pastebėjus virš savo teritorijos nereikėtų iš karto griebtis drastiškų priemonių, nes, A. Gedvilo teigimu, bepilotis orlaivis gali būti tiesiog vaiko skraidinamas žaislas, kurį nuo didesnį galingumą turinčio kito orlaivio atskirti sunku. „Atskirti plika akimi būtų sudėtinga. Jie gali būti panašūs, bet į juos gali būti įdėta skirtinga technika ir tos technikos galimybės gali būti labai skirtingos“, – pabrėžia A. Gedvilas.

Greitai bepiločiai orlaiviai gali būti pradėti registruoti

A.Gedvilo nuomone, kiekvieną dieną Lietuvoje atsiranda apie 10 naujų bepiločių oro transporto priemonių, todėl su jomis žmonėms reikėtų tiesiog susitaikyti, bet taip pat yra būtina reglamentuoti jų naudojimą, kad tai nesukeltų žmonių nepasitenkinimo ir šie prietaisai nebūtų naudojami nelegalioms veikoms vykdyti.

Jam antrina ir E. Šopis, kuris pataria, pamačius virš savo teritorijos skraidantį bepilotį aparatą, pirmiausia pabandyti išsiaiškinti, kas galėtų būti jo naudotojas. LRT Radijo klausytojų pasiūlymas tokį robotą iš karto nušauti ir pasižiūrėti, ar kas nors bandys jį susigrąžinti, LRT Radijo pašnekovų buvo įvertintas neigiamai.

„Kaip ir kalbėjome prieš tai, reikėtų pasižiūrėti, kas galėtų būti šio orlaivio naudotojas. Vis tiek arba automobilis, arba žmogus turėtų būti netoliese. Kaip minėjau, reikėtų pranešti policijai, o mes tada jau pasiaiškintume, kas yra naudotojas ir kokie galimi naudojimo tikslai. Galbūt tai tiesiog taisyklių nežinojimas“, – perspėja E. Šopis.

A. Gedvilas priduria, kad pačiam surasti bepiločio orlaivio naudotoją ne visada gali būti paprasta, nes kai kurie bepiločiai orlaiviai gali būti valdomi per didelį atstumą ar tiesiog interneto ryšiu. Anot jo, greitai turėtų pasirodyti taisyklės, kuriose bus numatytas ir pilotų licencijavimas, ir orlaivių apžiūra, todėl, matyt, orlaivis taip pat bus registruojamas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...