captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką daryti, kai „Facebook“ draugai tampa priešais?

Aktyviai bendraudami socialiniuose tinkluose vaikai ir paaugliai susiduria su patyčiomis ir kita nemalonia patirtimi. Svarbiausia tokiais atvejais – netylėti ir pranešti vyresniesiems ir socialinio tinklo administracijai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Aktyviai bendraudami socialiniuose tinkluose vaikai ir paaugliai susiduria su patyčiomis ir kita nemalonia patirtimi. Svarbiausia tokiais atvejais – netylėti ir pranešti vyresniesiems bei socialinio tinklo administracijai, rašoma pranešime spaudai.

„Bendravimas socialiniuose tinkluose yra paauglių kasdienybė, apie kurią patys jie dažniausiai kalba tuomet, kai susiduria su nemaloniais komentarais, nuotraukų ar tapatybės vagyste, skleidžiamais gandais“, – pastebi „Vaikų linijos“ psichologė, savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Pasak psichologės, neretai atrodo, kad šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai yra interneto erdvės ir socialinių tinklų ekspertai, kuriems suaugusieji mažai kuo gali padėti – juk ne kiekvienas suaugęs pats naudojasi socialiniais tinklais ir yra į juos įsigilinęs.

„Visgi, vaikų skambučiai ir laiškai „Vaikų linijai“ atskleidžia, kad, susidūrę su sunkumais socialiniuose tinkluose, paaugliai neretai sutrinka ir jiems reikia pagalbos susiorientuojant, kaip išspręsti kilusį klausimą“. – pasakojo psichologė.

„Facebook“ – dažniausiai paauglių „Vaikų linijai“ minimas socialinis tinklas. Konsultantai dažnai sulaukia paauglių klausimų, susijusių su asmeninės feisbuko paskyros užgrobimu, kai kažkas kitas ja naudojasi be leidimo arba  jų vardu sukuria netikrą paskyrą. Kartais paaugliai nesupranta, kodėl jų įkeltas nuotraukas, vaizdo įrašus ar parašytą tekstą įžeidžiai komentuoja jiems visai nepažįstami žmonės arba nežino, kaip elgtis, net jei ir pažįstami skleidžia gandus.

Daug paauglių pasakoja apie feisbuke patiriamas patyčias: dažna situacija, kai kažkas įkelia vaiko nuotrauką be jo sutikimo, o kiti pradeda ja dalintis ir rašyti pašaipius, įžeidžiančius komentarus.

„Labai svarbu, kad patyčias ar kitus sunkumus patiriantis paauglys kreiptųsi pagalbos į suaugusiuosius, vyresniuosius ar į „Vaikų liniją“. Kaip įrodymą apie patyčias reikia išsaugoti susirašinėjimus, pasidaryti ekrano nuotraukas ir pranešti „Facebook“ administracijai“, – sako Arūnas  Požėra, „Teo“ informacinių technologijų specialistas.

Pasak jo, svarbūs ir „Facebook“ profilio saugumo nustatymai bei paties įrenginio saugumas: slaptažodžio stiprumas, atnaujinamos antivirusinės programos, teisių politika. Tačiau itin svarbus ir pagarbaus bendravimo internete supratimas – apie tai suaugusieji būtinai turėtų pasikalbėti su vaikais.

„Interneto erdvėje nebūtina visada būti teisiu, nes galima įsivelti į begalinius ginčus su „etatiniais troliais“. Daug efektyviau juos ignoruoti ir informuoti apie juos, jei tam yra pagrindas. O sutaupytą laiką ir energiją paskirti mėgstamai veiklai. Be jūsų paties sutikimo, niekas jums negali gadinti nuotaikos“, – sako A.  Požėra.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...