captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje iškeptas didžiausias pasaulyje šakotis

Šeštadienį Druskininkų verslininkų ir vietos valdžios iniciatyva 3,7 m. aukščio šakotis buvo kepamas tradiciniu būdu: rankomis sukant didžiulį veleną degant tikrai malkų liepsnai. Tą pačią dieną atidarytas ir pimasis Rytų Europoje šakočio muziejus, kuriame sukaupti unikalūs šio saldėsio kepimo įrankiai.
V. Garėjevo nuotr.
V. Garėjevo nuotr.

Šeštadienį Druskininkų verslininkų ir vietos valdžios iniciatyva 3,7 m. aukščio šakotis buvo kepamas tradiciniu būdu: rankomis sukant didžiulį veleną degant tikrai malkų liepsnai. Tą pačią dieną atidarytas ir pimasis Rytų Europoje šakočio muziejus, kuriame sukaupti unikalūs šio saldėsio kepimo įrankiai.

Kaip teigia idėją įgyvendinusios UAB „Romnesa“ vadovas Romualdas Spulis, „Nei vestuvės, nei krikštynos mūsų šalyje neįsivaizduojamos be tradicinio šakočio. Tai – daugiau nei desertas. Šventės metu šakotis puošia stalą, o jai baigiantis smagiausia šakotį laužyti rankomis ir dalintis su artimaisiais“.

„Factum: rekordų agentūros atstovė Živilė Navaitė užregistravo šiuos rekordo duomenis:

Kepinio aukštis 372 cm
Šakočio apimtis storiausioje vietoje 302 cm
Svoris 85,8 kg.

Tai – sunkiausias, aukščiausias ir storiausias šakotis Lietuvoje. Šakotis kepė vieną valandą ir keturiasdešimt minučių, rašoma pranešime spaudai.

Jam iškepti naudoti tik lietuviški produktai:
Kiaušinių – 1700 vnt.
Miltų – 64 kg
Cukraus – 48 kg
Sviesto – 45 kg
Grietinės – 29 kg.

Rekordinio šakočio kepimui buvo suprojektuota ir pagaminta speciali įranga:  keturių metrų ilgio malkomis kūrenama krosnis, 4 m ilgio ir apie 1,5 m pločio skarda tešlai ir 3,7 m. aukščio kūgis. Krosniai pagaminti vietos meistrai Laimondas Pukinskas ir Aleksandras Sputai sunaudojo apie 800 kg. metalo. 

Milžiniško saldaus bokšto šakočio kepimas yra itin sudėtingas ir atsakingas darbas, dėl menkiausios klaidos rekordinis pyragas gali tiesiog subyrėti. Šio darbo ėmėsi daugiau nei dešimtmetį dirbančios šakočių meistrės Inga Januškevičienė, Jolanta Bimbarienė, Aušra Cicėnienė ir Marytė Gudonienė, kepamo šakočio formą suko du vyrai, o nešti ir pastatyti prireikė net šešių stiprių vyrų.

Iškilmingoje šventėje dalyvavo vietos valdžios, bendruomenių atstovai, aplinkinių šalių žiniasklaida bei Druskininkų kurorto atidarymo šventės susirinkę svečiai, kurie vėliau ir suvalgė rekordinį kepinį.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas sakė, kad šis sumanymas yra puikus kaimo turizmo verslo pavyzdys, kaip kūrybiškai populiarinti mūsų tautinį kulinarinį paveldą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“. Baltarusijos televizijos žurnalistų komanda sutartinai tvirtino: „Taip ir parašykite, kad mes žavimės lietuvių tauta – kaip jūs gerbiate savo tradicijas, kaip sumaniai sugebate jas parodyti visam pasauliui, o svarbiausia, kad svetingumu tikrai lenkiate slavus“.

Pasakojimai apie šakočius siekia XV a., kuomet šakočius kepti pradėjo vienuoliai Vakarų Europoje ir ilgą laiką griežtai slėpė jo receptą.

Panašius saldėsius kepa ir kitose šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje, prancūzijoje, Norvegijoje ir net Japonijoje, tiesa, skiriasi ragų forma ir formavimo principas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...