captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į teismą padavė NEC: ar per dvejus metus galima pasiruošti tokiam egzaminui?

Vilniaus apygardos administracinis teismas atvertė bylą, kurioje Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos absolventas Tomaš J. prašo panaikinti praėjusiais metais laikyto lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimą.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atvertė bylą, kurioje Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos absolventas Tomaš J. prašo panaikinti praėjusiais metais laikyto lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimą.

Tomaš J. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė, surinko tik 20 taškų, kas tolygu 0 balų. Jis prašo dar kartą peržiūrėti jo darbo įvertinimą atsižvelgiant į pasiruošti egzaminui turėtą laiką pagal naują egzaminų programą.

DELFI primena, kad 2011 m. buvo įteisinta nauja egzaminų laikymo tvarka, pagal kurią nuo 2013 m. tautinių mažumų mokyklų moksleiviai laikė tokį patį valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą kaip ir besimokantys lietuviškose mokyklose.

Iki tol egzaminų užduotys jiems buvo lengvesnės. Pavyzdžiui, reikalauta rašyti trumpesnius rašinius. Tiesa, iki 2020 m. numatyta atlaidžiau vertinti tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbus – jiems leidžiama padaryti daugiau klaidų.

Ar per dvejus metus galima pasiruošti egzaminui?

Vis dėlto Tomaš J. tikina, kad per dvejus metus tinkamai pasiruošti pasunkintam egzaminui yra neįmanoma, nes tautinių mažumų mokyklų moksleiviai turėjo mažiau lietuvių kalbos ir literatūros pamokų, mokėsi pagal kitą metodologiją.

„Jo ir kitų tautinių mažumų mokyklų moksleivių teisinė padėtis buvo nevienoda lyginant su lietuviškų mokyklų moksleivių teisine padėtimi. Nustačius reikalavimą visiems mokiniams laikyti suvienodintą egzaminą, nesuteikus tautinių mažumų mokyklų moksleiviams pakankamo pereinamojo laikotarpio egzaminams pasiruošti, buvo pažeistas interesų pusiausvyros ir lygių galimybių principas, nes per dvejus metus tautinių mokyklų moksleiviams neįmanoma pasiekti tokio paties kaip lietuviškų mokyklų abiturientų žinių lygio, kurį pastarieji pasiekė per 12 mokymosi metų. Taigi keliamas pagrįstas klausimas, ar pareiškėjas galėjo vos per dvejus metus įgauti reikiamas žinias ir išlaikyti sugriežtintą egzaminą. Mūsų nuomone, tikrai ne“, – sakė pareiškėjo advokatas Modestas Sriubas.

Tomaš J. reikalauja „sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“.

NEC: sąlygos buvo vienodos visiems

Savo ruožtu Nacionalinis egzaminų centras (NEC) ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Saulė Vingelienė. M. Ažušilio (DELFI) nuotr.

„Egzaminai yra vykdomi pagal ŠMM ministro patvirtintas brandos egzaminų programas, kurios rengiamos pagal bendrąsias programas. Be to, 2011 m. patvirtinta programa nauja buvo ne tik tautinių mažumų, bet visiems moksleiviams, todėl dvejus metus jie turėjo vienodas sąlygas rengtis egzaminui“, – sakė NEC vadovė Saulė Vingelienė

Anot jos, visus metus tautinių mažumų moksleiviai skaito literatūros kūrinius, mokosi juos analizuoti, dalis autorių sutampa, tad literatūros prasme tautinių mažumų moksleiviams laikyti egzaminus nebuvo sunkiau.

Kalbėdama apie raštingumą ji priminė, kad nuo 2008 m. tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų moksleivių programos buvo suartintos. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad anksčiau tautinių mažumų moksleiviai turėdavo rašyti trumpesnį rašinį per trumpesnį laiką, o dabar iš jų reikalaujama ilgesnio rašinio, bet ir duodama daugiau laiko.

Savo ruožtu ŠMM atstovė, teisės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Šerpatauskienė patikino, kad valstybė skyrė visas priemones, kad tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų moksleivių lygis būtų suvienodintas.

Pažanga didelė, bet rezultatai gali būti prasti

Tačiau Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Ina Staikūnienė patikino, kad Tomaš negalėjo tinkamai pasirengti egzaminui, nes ateidamas į vienuoliktą klasę turėjo mažesnį žinių bagažą.

Jurgita Šerpatauskienė. M. Ažušilio (DELFI) nuotr.

Skirtumai susidarė būtent dėl to, kad anksčiau jis mokėsi pagal kitą programą.

Ina Staikūnienė. M. Ažušilio (DELFI) nuotr.

„Gal ir galima sakyti, kad nuo 2011 metų visi pradėjo mokytis pagal vieną programą, tačiau pradėjusių pagal ją mokytis moksleivių iš tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų lygis nebuvo vienodas. Tautinių mažumų moksleivis per dvejus metus galėjo padaryti milžinišką pažangą, tačiau bendras jo lygis skirsis nuo besimokančio lietuvių mokykloje. Noriu atkreipti dėmesį – pažanga didelė, bet rezultatai gali būti prasti“, – sakė ji.

I. Staikūnienė patikino, kad iki vienuoliktos klasės tautinių mažumų buvo skiriama daugiau dėmesio tautinių mažumų moksleivių raštingumui, literatūros kursas buvo minimalus, todėl kokybiškai pasiruošti egzaminui tikrai buvo sunku.

Šios bylos sprendimas turėtų paaiškėti labai simboliniu metu – birželio 1 d., dieną, kai šių metų abiturientai laikys lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...