captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertės patarimai, kaip per egzaminą gauti šimtuką

Nacionalinio egzaminų centro direktorė pabrėžė, kad siekiant aukščiausių įvertinimų, būtina susipažinti su egzamino programa ir neapsiriboti ankstesnių metų užduočių sprendimu. Jau laikyto anglų kalbos egzamino rezultatai pasirodys iki Joninių.
K. Čachovskio nuotr.
K. Čachovskio nuotr.

Nacionalinio egzaminų centro direktorė pabrėžė, kad siekiant aukščiausių įvertinimų, būtina susipažinti su egzamino programa ir neapsiriboti ankstesnių metų užduočių sprendimu. Jau laikyto anglų kalbos egzamino rezultatai pasirodys iki Joninių.

Trečiadienį DELFI redakcijoje lankėsi ir į skaitytojų klausimus atsakinėjo Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė.

DELFI primena, kad šių metų abiturientai jau pradėjo laikyti egzaminus. Šeštadienį vyko bene populiariausias pasirenkamasis egzaminas – anglų kalbos, pirmadienį bus tikrinamos dvyliktokų lietuvių kalbos ir literatūros žinios.

Moksleiviai ir jų tėvai domėjosi ne tik dabartine egzaminų vykdymo tvarka, bet ir tai, kokia ateitis brandos egzaminų laukia.

Anglų k. egzamino atsakymai – iki Joninių

Klausiama NEC vadovės ir ją atlydėjusios pavaduotojos Teresės Blaževičienės bei Egzaminų skyriaus vedėjos Astos Ranonytės taip pat buvo ir apie tai, kada galima tikėtis anglų k. egzamino atsakymų.

Anot jų, anglų k. rezultatai bus paskelbti iki Joninių. Visų pagrindinės sesijos rezultatų sulauksime iki liepos 10 d. Pakartotinės sesijos – iki liepos 13, 14 d.

Planuojame, kad paskelbus rezultatus bus skelbiamos ir vertinimo instrukcijos.

„Anksčiau to paskelbti negalime, nes kol vyksta egzaminų vertinimas, vertinimo instrukcijos gali būti pildomos“, – patikino ji.

Skaitytojai pastebėjo, kad šiemet anglų k. egzaminas buvo neįprastai lengvas. Jie domėjosi, ar taip buvo padaryta tyčia – kad įstoti į aukštąsias būtų lengviau, ar dėl to, kad NEC tiesiog įkyrėjo kasmetiniai abiturientų skundai.

„Praėjusiais metais abiturientai skundėsi, kad anglų k. egzaminas buvo sunkus, bet rezultatai parodė, kad tai nebuvo tiesa – sunkumas buvo vidutinis. Nesulaukus rezultatų sakyti, kad egzaminas buvo lengvas, negalima. Tačiau tikėtina, kad šiemet anglų k. rezultatai bus geri, nes užsienio kalbos reikšmė yra didelė, keičiasi jos panaudojimas, supratimas“, – pastebėjo S. Vingelienė.

Abiturientai skundžiasi, bet negrasina

Skaitytojai Palmirai pasirodė, kad S. Vingelienės užimamas postas – vienas baisiausių Lietuvoje. Ji domėjosi, ar be skundų NEC sulaukia grasinimų, įžeidžiančių laiškų.

Pasak NEC direktorės, skundų nėra gaunama tiek daug, kiek gali pasirodyti. Nesulaukia ji ir laiškų, kuriuose įžeidinėjama ar grasinama. Tiesa, į abiturientų užklausas atsakinėja ne tik ji, tai padaryti padeda visa komanda.

„Praėjusiais metais po anglų egzamino sulaukėme 60 laiškų. Jei skaičiuotume procentais, labai menka dalis abiturientų į mus kreipiasi. Dažniausiai buvo prašoma užtušuoti netyčia egzamino lape įrašytą vardą ir pavardę. Mes negalime to daryti nepaprašyti, bet jei sulaukiame tokios užklausos, taip ir padarome, toliau darbas yra vertinamas kaip ir kiti.

Be to, sulaukiame ir džiugių laiškų. Pavyzdžiui, šiemet po anglų egzamino atėjo labai gražus padėkos laiškas. Abiturientas sakė, kad nors ir klaidų padarė, egzaminas buvo puikus, užduotys įdomios, tekstai nenuobodūs. Tai malonu“, – patikino S. Vingelienė.

Kas laukia lietuvių k. ir literatūros egzamine?

Skaitytojai bandė ir pagudrauti. Pavyzdžiui, klausė, iš ko bus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Į šį klausimą NEC direktorė atsakė šypsena.

„Iš lietuvių kalbos ir literatūros. Beje, noriu priminti, kad egzamino metu remtis reikia bet kuriuo žinomu programinių autorių kūriniu, susijusiu su tema. Moksleiviai dažnai galvoja, kad reikia remtis konkrečiu kūriniu, nors reikalavimas yra remtis programoje nurodytu autoriumi ir jo kūriniais“, – priminė ji.

S. Vingelienė pripažino pati kasmet sprendžianti egzaminų užduotis. Ji patikino paprastai jas įveikianti per 1,5 val.

„Labiausiai man patinka fizikos, informacinių technologijų egzaminai. Įdomu ir istorija, geografija, matematika“, – sakė ji.

Kaip gauti šimtuką?

Skaitytoja Ona domėjosi, kaip gerai pasiruošti egzaminams ir prašė išduoti paslaptį, kaip iš laikomų egzaminų gauti šimtukus.

„Pirmiausia, prieš egzaminą reikia susipažinti su egzamino programa. Kartoti reikia ne visą informaciją, o tai, kas yra egzamino programoje. Jei moksleiviai pradės kartotis viską, ką mokėsi jau, pavyzdžiui, penktoje klasėje, naudos nebus.

Beje, ruoštis egzaminams tik pagal ankstesnių metų užduotis, nėra efektyvu ir tai aukščiausio rezultato negarantuoja. Reikia dirbti pagal programą, analizuoti ją ir jos reikalavimus.

Taip pat labai svarbu prieš egzaminą gerai išsimiegoti, nesimokyti paskutinę naktį, nes tuomet pamirštama ir tai, kas buvo žinoma.

Šimtuko gavimo tikimybę padidina ir sistemingas mokymasis. Niekuomet ne vėlu pradėti mokytis. Tiesą pasakius, kai kurių dalykų kursą galima išeiti ir per kelis mėnesius.

Na, ir labai svarbu išmokti valdyti stresą. Jis neretai pakiša koją. Vienam padeda pagalvoti apie malonius dalykus, kitam – tiesiog ramiai palaikyti sudėtas rankas. Receptai skirtingi. Svarbu atrasti tinkamiausią sau“, – sakė NEC direktorė.

Kas naujo šiemet?

Skaitytojai domėjosi ir tuo, kas šiemet egzaminų programoje nauja. Anot S. Vingelienės, esminiai pakeitimai nebuvo daryti. Tik, pavyzdžiui, matematikos egzamino programoje apibrėžta struktūra, paaiškinta, kiek ir kokių uždavinių bus.

„Nereikia painioti geriausių eilės sudarymo keitimo su egzaminų programomis. Kasmet keičiasi tik stojimas į aukštąsias mokyklas“, – patikino ji.

S. Vingelienė taip pat patikino, kad kol kas nėra pagrindo keisti egzaminų programas.

„Egzaminų programos keičiasi tuomet, kai pasikeičia vidurinio ugdymo bendrosios programos“, – priminė ji.

Naujovės – anglų ir matematikos žinių atsiskaitymuose

S. Vingelienė taip pat priminė, kad 2014 m. buvo pakeista užsienio kalbų brandos egzaminų programa 2016 metams įtraukiant kalbėjimo dalį.

„Neplanuojame, kad šios dalies rezultatus moksleiviai iš anksto sužinos. Jie tiesiog sužinos bendrą rezultatą. Lygiai taip pat kaip dabar moksleiviai nesužino atskirų egzamino užduočių dalių rezultatų.

Šios užduoties vertintojai bus kitos, nei mokosi moksleiviai, mokyklos mokytojai. Garso įrašai su mokinių atliktimis bus perkeliami į saugyklas ir perklausomi vertintojų“, – pasakojo ji.

Beje, kitąmet matematikos egzaminas bus privalomas tiems, kurie norės įstoti į valstybės finansuojamas studijų vietas.

„Kalbant apie egzaminus 2016–2017 m., tikrai liks nuostata, kad didžioji dalis egzaminų vyks šeštadieniais. Kol kas diskutuojama dėl užsienio kalbų kalbėjimo dalies. Ar ją vykdyti Velykų atostogų, ar egzaminų sesijos metu“, – patikino S. Vingelienė.

Kas kaltas dėl prastų rezultatų?

Skaitytojai taip pat domėjosi, ar tiesa, kad kasmet laikyti egzaminų ateina vis silpnesnio lygio moksleiviai. Anot S. Vingelienės, kad tai būtų galima patvirtinti ar paneigti, reikia išsamesnių tyrimų.

 „Yra egzaminų, kuriuose lygis išsilaiko labai panašus. Negalima sakyti, kad kasmet moksleiviai yra silpnesni. Dabar dažniau pastebime, kad moksleiviai egzaminus laiko kaip eksperimentą, nori save išsibandyti. Tačiau stebuklų nebūna, egzaminų rezultatai koreliuoja su mokykloje gaunamais įvertinimais“, – pastebėjo S. Vingelienė.

Anot jos, nėra ir taip, kad, pavyzdžiui, kaime gyvenantys vaikai yra pasmerkti blogai išlaikyti egzaminus.

„Ir kaime yra puikių mokytojų, mokyklų, mokinių. Vidutiniškai didmiesčių rezultatai yra geresni, bet nagrinėjant kiekvienos mokyklos lygį, pastebime, kad ir Vilniuje yra mokyklų, kurių rezultatai gerokai prastesni už kaimo mokyklų“, – į skaitytojo klausimą apie tai, ar jei jau gimei kaime, egzaminus lemta išlaikyti blogai, atsakė S. Vingelienė.

Vyriausiam laikiusiam egzaminus – 42 m.

Ji priminė, kad laikančiųjų egzaminus statusai yra trys: mokiniai, buvę mokiniai ir eksternai. Laikyti egzaminus gali ne tik dvyliktokai, bet ir vienuoliktokai, jei jie baigė to dalyko mokymosi programą. Tačiau šiemet tokių moksleivių nebuvo.

„Pastebime tendenciją, kad eksternų, kurie nori perlaikyti egzaminus, daugėja. Šiemet jų yra 1097“, – patikino S. Vingelienė.

Ji prisiminė atvejį, kai biologijos egzaminą buvo pasirinkusi laikyti medicinos studijas baigusi gydytoja.

Beje, vyriausias laikęs egzaminus asmuo – 42 metų vyras.

Dažniausiai perlaiko užsienio kalbų ir lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus

Skaitytojai domėjosi ir tuo, kokie egzaminai dažniausiai yra perlaikomi ir klausė ar yra rekordininkų, kurie to paties dalyko egzaminą laiko daugybę kartų.

Anot S. Vingelienės, eksternai egzaminus gali laikyti nors ir kasmet. Ji tikino nepamenanti jokio asmens, kuris to paties dalyko egzaminą laikytų neadekvačiai daug kartų.

„Šiais metais dažniausiai buvo perlaikomi užsienio kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros ir biologijos egzaminai“, – pastebėjo ji.

NEC direktorė taip pat pastebėjo, kad eksternų egzaminų rezultatai paprastai yra geri ir geresni nei abiturientų, nes jie yra labai motyvuoti, tikslingai pasirinkę konkrečius egzaminus.

Pakartotinės sesijos egzaminai – tik Kaune

Skaitytoja Loreta domėjosi, kodėl pakartotinės sesijos egzaminams galima registruotis tik Kauno miesto bazinėje mokykloje ir kodėl pakartotinės sesijos egzaminai (ne atidėti pagrindinės sesijos) laikomi tik Kauno mieste.

S. Vingelienė patikino, kad taip nuspręsta pasielgti dėl logistinių priežasčių.

„Kaunas yra Lietuvos viduryje. Tai geografiškai patogi visiems vieta. Kaune galima registruotis tik eksternams, kurie jau turi brandos atestatus, dirba ar mokosi ir pavėlavo iki kovo 3 d. pasirinkti egzaminus. Laiku registravęsi kandidatai egzaminus laiko Vilniuje“, – patikino ji.

Egzaminai persikels į el. erdvę?

Skaitytojai taip pat domėjosi, kaip S. Vingelienė įsivaizduoja egzaminus po 10 metų. Anot NEC direktorės, ji labai norėtų, kad jie vyktų ir būtų vertiname el. erdvėje.

„Kai tik mokyklos visuotinai pradės mokyti naudodamos planšetes ar nešiojamus kompiuterius, tuomet atsiras galimybė ir egzaminus perkelti į el. erdvę. Nes dabar kai moksleiviai mokosi „su pieštuku“, tai ir egzaminuojame „su pieštuku“.

Vykdant egzaminus el. erdvėje būtų suteikiama daug daugiau galimybių praplėsti užduočių tipus. Pavyzdžiui, rengti virtualius eksperimentus“, – patikino ji.

Skaitytojai taip pat domėjosi, ar galima atlikti praktiką NEC. S. Vingelienė patikino visuomet laukianti praktikantų statistikų ir viešųjų ryšių specialistų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...