captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ilgesnių mokslo metų paradoksai: norėjo, kad mokytųsi daugiau, o mokysis trumpiau

Jau žinoma, kad kitąmet moksleiviai mokysis ilgiau. Nors šiam sprendimui nepritaria didžioji dauguma moksleivių ir mokytojų, pasirodo, situacija nėra tokia bloga, kaip jie galvojo.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Jau žinoma, kad kitąmet moksleiviai mokysis ilgiau. Nors šiam sprendimui nepritaria didžioji dauguma moksleivių ir mokytojų, pasirodo, situacija nėra tokia bloga, kaip jie galvojo.

Buvusio švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pasirašytuose planuose, kuriais dvejus ateinančius mokslo metus vadovausis mokyklos, numatyta tolygiau paskirstyti mokymosi krūvį per metus, keliomis dienomis pavėlinant mokslo metų pabaigą.

Pagal juos 2016 m. 1–4 kl. mokiniai mokytųsi iki birželio 3 d. (dabar iki gegužės 31 d.), 5–11 kl. mokiniai mokytųsi iki birželio 10 d. (dabar – iki birželio 5 d.). 2017 m. pradinukai mokyklą lankytų iki birželio 9 d., 5–11 kl. mokiniai – iki birželio 16 d.

Ir nors dėl tokio sprendimo subjuro kone visų akademinės bendruomenės narių nuotaika, panašu, būsimi abiturientai tuo tegali tik džiaugtis.

Susirūpino, kad planai netaptų tikrove

Į DELFI kreipėsi informacinių technologijų mokytoja Vaidilutė Žukauskienė. Ji pastebėjo, kad dvyliktokams mokslo metai būtų ne ilginami, o trumpinami.

„Vienas po kito publikuojami straipsniai apie mokslo metų ilginimą. Bet ar ne keistai atrodo ilginami mokslo metai ir numatomas smarkiai pakeistas egzaminų sesijos tvarkaraščio projektas.

Pagal jį, pavyzdžiui, jei informacinių technologijų egzaminą kitąmet dvyliktokai turės laikyti gegužės 6 d., tai kursą jie turėtų baigti visu mėnesiu anksčiau, nei baigia dabar (DELFI primena, kad šiemet informacinių technologijų egzaminas vyks birželio 17 d.)

Esame susirūpinę, kad šis projektas netaptų tikru dokumentu“, – patikino mokytoja.

Egzaminai – mėnesiu anksčiau nei šiemet

Pasižiūrėjus į siūlomą projektą matyti, kad kai kurių egzaminų datos labai skiriasi. Pavyzdžiui, maždaug mėnesiu anksčiau būtų organizuojami muzikologijos (siūloma balandžio 23 d., dabar gegužės 26 d.) ir informacinių technologijų (siūloma gegužės 21 d., dabar birželio 17 d.) egzaminai.

Anksčiau vyktų ir lietuvių kalbos ir literatūros (siūloma gegužės 28 d., dabar birželio 1 d.), prancūzų k. (siūloma balandžio 30 d., dabar gegužės 2 d.) ir vokiečių k. (siūloma gegužės 7 d., dabar gegužės 16 d.) egzaminai.

Vėliau vyktų rusų k. (siūloma gegužės 14 d., dabar gegužės 9 d.), anglų k. (siūloma birželio 4 d., dabar gegužės 23 d.), matematikos (siūloma birželio 11 d., dabar birželio 5 d.), istorijos (siūloma birželio 16 d., dabar birželio 8 d.), biologijos (siūloma birželio 20 d., dabar birželio 3 d.), geografijos (siūloma birželio 22 d., dabar birželio 10 d.), chemijos (siūloma birželio 23 d., dabar birželio 15 d.) ir fizikos (siūloma birželio 23 d., dabar birželio 12 d.) egzaminai.

Išsiskiria tuo, kad mažiau populiarius egzaminus siūlo vykdyti šeštadieniais

Savo ruožtu Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė DELFI sakė, kad remiantis 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, abiturientų mokslo metų trukmė nesikeičia.

„Sprendimas rengiant tvarkaraščių projektus paankstinti kai kurių egzaminų laikymo datą buvo priimtas siekiant, kad brandos egzaminų organizavimas ir jų vertinimas netrukdytų ugdymo proceso mokyklose“, – patikino ji.

Pasirodo, egzaminų centras prieš mėnesį viešai svarstyti buvo pateikęs po tris 2016 ir po tris 2017 metų tvarkaraščių variantus.

Anot S. Vingelienės, šis NEC tinklalapyje skelbiamas pasiekimų patikrinimo 2016 ir 2017 metų tvarkaraščio varianto projektas išsiskiria tuo, kad siūlo pagrindinės sesijos užsienio kalbų ir dalį kitų egzaminų, kuriuos laiko nedidelis abiturientų skaičius, vykdyti šeštadieniais.

Pakeitimai – 1–2 savaitės

„Diskutavome su moksleivių organizacijomis, LAMA BPO, mokyklų vadovų asociacijomis. Dauguma šių organizacijų atstovų, kaip ir ankstesniais metais, pasisako už didžiosios dalies egzaminų vykdymą šeštadieniais. Egzaminų laikymas šeštadieniais sudaro galimybę sudėlioti tvarkaraštį taip, kad būtų bent vienos dienos tarpas tarp egzaminų. O tai reiškia, kad mokiniai turės galimybę ilgiau pailsėti tarp egzaminų ir geriau jiems pasiruošti“, – patikino ji.

Anot S. Vingelienės, egzaminų paankstinimas lyginant su 2013–2015 metais nėra didelis – tik 1–2 savaitės.

„Sesija baigiasi beveik tuo pačiu metu. Egzaminai pradedami vykdyti savaite ar dviem anksčiau negu dabar, todėl mokykla, rengdama savo ugdymo planą, į tai turėtų atkreipti dėmesį ir sudaryti sąlygas, dalykų, kurių egzaminai vyksta šeštadieniais, nepasibaigus ugdymo procesui, mokymo intensyvinimui“, – patarė ji.

Mokslo metų ilginimui pritaria

Anot NEC direktorės, dabar planuojamos tolesnės konsultacijos su įvairiomis interesų grupėmis, po kurių bus susitarta dėl optimalaus tvarkaraščių varianto.

„Esame išsikėlę ambicingą tikslą pagerinti Lietuvos mokinių pasiekimus. Mokinių pasiekimus veikia daug veiksnių – pamokos efektyvumas, mokymosi motyvacija, savijauta mokykloje ir pan. Tyrimai rodo, kad mokinių pasiekimai taip pat priklauso ir nuo mokslo metų trukmės. Netgi vėlavimas į pamokas daro įtaką mokinio pasiekimams. Dabar mokslo metai Lietuvoje trunka 34 savaites. Šiandieninėje Europoje jie yra vieni trumpiausių. Taigi mokslo metų ilginimas ilgainiui gali turėti teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, aišku, jei šis laikas bus tinkamai išnaudotas“, – paklausta, ką mano apie mokslo metų ilginimą, sakė S. Vingelienė.

Mokslo metų trukmė Lietuvoje – viena trumpiausių

DELFI primena, kad pailginus mokslo metus būtų iš dalies atstatyta iki 2008 m. Lietuvoje buvusi mokslo metų trukmė, kai buvo mokamasi iki birželio 19 d., ir artėjama prie Europos šalių mokslo metų trukmės.

„Tarptautiniai tyrimai rodo prastėjančius Lietuvos mokinių pasiekimus. Daugėja mokinių, nepasiekiančių patenkinamo lygmens. Švietimo ekspertai pastebi, kad mokymosi laikas ir mokytojo darbo efektyvumas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokymosi rezultatus. Lietuvoje mokslo metų trukmė viena trumpiausių ES, mes mažiausiai skiriame laiko skaitymo ir kitiems gebėjimams ugdyti: pamokų skaičius pastarąjį dešimtmetį mažėjo. Grįždami prie anksčiau buvusios mokslo metų trukmės nedidiname ugdymo programų apimties – tiems patiems dalykams, jų įtvirtinimui bus skiriama daugiau laiko“, – mokslo metų ilginimo svarbą aiškino D. Pavalkis.

Siekis gražus, bet priemonės netinkamos

Tiesa, tokiam sprendimui griežtai nepritaria Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė. Anksčiau DELFI ji sakė, kad nemananti, kad papildomai pridėta mokymosi savaitė ar dvi labai pakeis mokymosi krūvį.

„Tuo labiau, kad mokyklos tvarkaraščius sudaro pačios. Tai reiškia, kad tas paliepimas, kuris greičiausiai bus tik rekomendacija, daugelyje mokyklų nebus įgyvendintas, nes tam nebus galimybių tiek dėl mokytojų krūvio, tiek dėl patalpų užimtumo. Šiuo atveju siekis lyg ir gražus, bet sprendimas ilginti mokslo metų trukmę nėra tinkamas“, – įsitikinusi A. Burneikaitė.

Anot jos, iki birželio daugelis mokinių būna išėję visą mokymosi kursą, tad net dabar pirmoji birželio savaitė, kurią moksleiviai priversti eiti į mokyklą, realios naudos jiems neduoda.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...