captcha

Jūsų klausimas priimtas

„An-2“ į paskutinį skrydį palydėjęs švedas įsiuto dėl Lietuvos tarnybų keliamų versijų

Lietuvos žinybos oficialiai iškėlė versiją, esą Baltijos jūroje nuskendusio orlaivio „An-2“ pilotai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis neturėjo visos reikalingos gelbėjimosi įrangos. Į paskutinį skrydį iš Švedijos lietuvius pilotus išlydėjęs žmogus – Katlebergo oro uosto vadovas Kjellas Brattforsas – neslepia įsiūčio dėl tokių versijų kėlimo.
Karinių jūrų pajėgų nuotrauka
Karinių jūrų pajėgų nuotrauka

Lietuvos žinybos oficialiai iškėlė versiją, esą Baltijos jūroje nuskendusio orlaivio „An-2“ pilotai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis neturėjo visos reikalingos gelbėjimosi įrangos. Į paskutinį skrydį iš Švedijos lietuvius pilotus išlydėjęs žmogus – Katlebergo oro uosto vadovas Kjellas Brattforsas – neslepia įsiūčio dėl tokių versijų kėlimo.

Išgirdęs, esą Lietuvos tarnybos viešai svarsto galimybę, jog „An-2“ pilotai neturėjo nei gelbėjimosi valties, nei specialių kostiumų, reikalingų išgyvenimui šaltame vandenyje, K. Brattforsas įsiuto.

„Negaliu suvokti, kaip žmonės gali kažką tokio sakyti“, – sako K. Brattforsas.

Gelbėjimo operaciją vykdęs Jūrų gelbėjimo koordinacinio štabo viršininkas komandoras Artūras Andriušaitis penktadienį Vyriausybėje pasidalijo įtarimais, kad į Baltijos jūrą nukritusiame laive galėjo nebūti būtinų saugumo priemonių – „išgyvenimo“ kostiumų, o gal ir plausto. „Pagal pirminę informaciją, įgula turėjo gelbėjimosi liemenes, „išgyvenimo“ kostiumus (survival suit – anglų k.) ir plaustą. Kaip paaiškėjo operacijos eigoje, išgyvenimo kostiumų lėktuve nebuvo, nors tokia informacija iš pradžių buvo“, – kalbėjo A. Andriušaitis.

K. Brattforsas patikino pats matęs tiek plaustą, tiek „išgyvenimo“ kostiumus.

„Mačiau plaustą. Klausiau A. Mačiulio: gal nori pasiskolinti plaustą ar kostiumus? Sako, ne – viskas yra. Visa įranga. Mačiau savo akimis“, – tęsė K. Brattforsas.

Pašnekovas patikino esąs tikras tiek dėl plausto, tiek dėl kostiumų. „Turiu septynis – kabo čia visą laiką. Jie pasakė: ne, nereikia nieko. Jie turėjo viską. Viską“, – kartojo aviatorius.

Ne sykį su „An-2“ įgula bendravęs aviatorius teigė, jog lietuviai pilotai saugumu rūpinosi. Jis patikino nė karto nematęs, kad orlaivyje trūktų ko nors iš pagrindinės gelbėjimosi įrangos.

„Jie visą laiką turėjo plaustą. Visada“, – prisiminė K. Brattforsas.

Lietuvos tarnybų pareiškimo, esą paieškos operacija pradėta tinkamu laiku – praėjus pusvalandžiui po planuoto „An-2“ nusileidimo, pašnekovas smerkti neskuba. Vis dėlto jis neslepia manantis, kad buvo pagrindo ankstesniam sprendimų priėmimų.

„Galima, bet neprivaloma laukti iki 30 minučių po (numatyto nusileidimo laiko – aut. past.). Po to jie privalo skelbti aliarmą, kad nėra ryšio su orlaiviu“, – procedūras aiškino K. Brattforsas.

Pašnekovas pateikė ir savo vertinimą. Pasak jo, „An-2“ įgula reguliariai kontaktavo su antžeminėmis tarnybomis, ir ilgesnis šio kontakto nutrūkimas jau galėjo būti traktuojamas kaip pagrindas imtis paieškos ir gelbėjimo operacijos.

„Jie visada raportavo. Jeigu tai nevyksta 40 minučių, mano manymu, reikia skelbti aliarmą“, – sakė K. Brattforsas.

Susisiekimo ministerijos skelbiamais duomenimis, paskutinis kontaktas su „An-2“ fiksuotas šeštadienį, 16.21 val., o 20 min. vėliau ryšio su orlaiviu jau nebuvo.

Taigi, pagal K. Brattforso pateiktą reagavimo variantą, paieška galėjo būti skelbiama apie 17.20 val., o gal ir anksčiau. Karinių jūrų pajėgų tarnyboms informacija apie dingusį lėktuvą perduota 18.09 val. Pirmas operacijos sraigtasparnis iš Lietuvos teritorijos pakilo 18.55 val. K. Brattforsas patvirtino, kad Švedijos sraigtasparniai ore buvo kur kas anksčiau. Aviatorius, pats pranešęs Švedijos tarnyboms apie „An-2“ situaciją, pateikė savo chronologiją.

„Paskambinau Švedijos gelbėtojams apie 17.40 val. (Švedijos laiku, t. y. Lietuvos laiku buvo apie 16.40 val. – aut. past.), gegužės 16 d. 17.51 val. Švedijos gelbėtojai skambino į Vilnių. 19.15 val. Švedijos sraigtasparnis buvo pozicijoje“, – išvardijo K. Brattforsas. 

Paklaustas, ar tyrime dėl „An-2“ katastrofos turi dalyvauti Švedijos ar Danijos, kur orlaivis buvo remontuojamas, ekspertai, aviatorius teigė negalįs to vertinti.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...