captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pralaužė tylos sieną: kur po „An-2“ katastrofos dingo pusantros valandos

„Oro navigacijos“ generalinis direktorius Algimantas Raščius ketvirtadienį pralaužė tylos sieną ir ėmėsi aiškinti, kaip buvo praleista beveik pusantros valandos nuo paskutinio ryšio laiko su orlaiviu „An-2“ iki 18.09 val. Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro perduoto signalo Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui.
DELFI.lt nuotr.
DELFI.lt nuotr.

„Oro navigacijos“ generalinis direktorius Algimantas Raščius ketvirtadienį pralaužė tylos sieną ir ėmėsi aiškinti, kaip buvo praleista beveik pusantros valandos nuo paskutinio ryšio laiko su orlaiviu „An-2“ iki 18.09 val. Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro perduoto signalo Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui.

A. Raščiaus sudėliota chronologija:

1) 16.20 val. „An-2“ užmezgė ryšį, kuris Palangos skrydžių valdymo centrui pranešė savo šaukinį ir nurodė, kad 17.20 val. planuoja nusileisti Klaipėdoje;

2) 17.20–17.50 val. orlaivis „An-2“ buvo šaukiamas, bandoma su juo susisiekti (remiantis taisyklėmis, ieškoti orlaivio reikia pradėti per 30 min. nuo nurodyto nusileidimo laiko);

3) 18.09 val. Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras apie dingusį „An-2“ praneša Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir iškart aktyvuota paieškos bei gelbėjimo operacija;

4) 18.49 val. Lietuvos koordinacinis centras susisiekė su Švedijos koordinaciniu centru bei paprašė pagalbos;

5) 19.30–23.30 val. dirba keturi Švedijos ir vienas Lietuvos orlaivis.

„Tai buvo pati didžiausia vykdyta gelbėjimo koordinacinė operacija, kur buvo naudojama tiek daug orlaivių“, – sakė A. Raščius.

Pasak „Oro navigacijos“ vadovo, dar fiksuota, kad 16.40 val. skrydžio vadovas norėjo keisti slėgį, ėmė kviesti orlaivį, bet „An-2“ neatsakė.

„Buvo bandoma pasitelkti į pagalbą kitus skraidančius orlaivius. Kartais būna, kad pilotai žemai skrenda, nesigirdi jų. Tai irgi nepadėjo. Ir visą laiką iki 17.20 val. orlaivis buvo kviečiamas, bandoma prisišaukti“, – aiškino A. Raščius.

„Tikriausiai klausite, o kodėl anksčiau nieko nesiėmėte? Tai noriu pasakyti yra nevaldomos oro erdvės klasifikacijos. Šioje oro erdvėje pilotas, jei nori, išeina į ryšį, nenori – neatsilieps skrydžių vadovui. Tokios taisyklės. Pasitaiko tokių atvejų, kad tokioje oro erdvėje orlaivis praskrenda tris ar keturias šalis ir tada įsigalioja ICAO (International Civil Aviation Organization – DELFI) taisyklės, kad nutūpus orlaiviui 30 min. jis ieškomas – ar jis nutūpė, ar ne. Atsiranda tokių, kurie pamiršta pranešti, kad nutūpė. Arba atvažiavus sako, kad telefonas išsikrovė, negalėjo pranešti. Todėl tokia praktika yra, tai yra ICAO praktika“, – pridūrė „Oro navigacijos“ vadovas.

A. Raščius pasakoja, kad 17.20 val. buvo susisiekta su Klaipėdos aerodromo atstovais, kurie panešė, jog „An-2“ neatvyko. Taip pat susisiekta su Liepojos skrydžių valdymo centru, kitais Latvijos skrydžių valdymo centrais, bet duomenų apie orlaivį negauta.

Jis patvirtino anksčiau pateiktą informaciją, kad „An-2“ savo radaruose nematė nei kariniai, nei civiliniai Lietuvos radarai, tačiau 16.35 val. jis fiksuotas karinių Švedijos radarų.

„Mes paprašėme tų duomenų šeštadienį vakare, kad švedai pateiktų savo karinių radarų duomenis. Bet švedų gelbėjimo centras iš pradžių nesutiko, po ilgų įkalbinėjimų jie tuos duomenis pateikė sekmadienį 8 val. ir nuo tos vietos apie 700 metrų nuo tos vietos buvo rastas orlaivis. Bet civiliniai radarai nė vienas nematė, tai buvo Švedijos karinio radaro duomenys“, – sako A. Raščius.

Klausiamas, kodėl, jo nuomone, švedai nepateikė duomenų iškart, A. Raščius teigė, kad tai karinio pobūdžio informacija, todėl šalys ja nelabai noriai dalijasi. „Kiekviena karinio radaro veikimo zona yra įslaptinta. Taip pat ir pas mus“, – sakė A. Raščius.

A. Raščius sako, kad galbūt orlaivis būtų buvęs matomas radarų, jei būtų veikęs orlaivio atsakiklis, bet jis neveikė.

„Oro navigacijos“ vadovas, be kita ko, pabrėžė, kad orlaivis neišsiuntė SOS signalo: jei būtų išsiuntęs, paieškos ir gelbėjimo operacija būtų prasidėję nuo tos pačios minutės.

„Būtų visiškai kiti veiksmai“, – sako A. Raščius.

„Jei gaunamas SOS signalas, paieškos ir gelbėjimo darbai prasideda momentaliai“, – pridūrė „Oro navigacijos“ generalinis direktorius.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ketvirtadienį išreiškė užuojautą ir paramą pilotų artimiesiems šiuo sunkiu laukimo laikotarpiu.

Ketvirtadienio rytą KAM įvyko susitikimas su Susisiekimo ministerijos atstovais, kuriame tartasi dėl orlaivio „An-2“ iškėlimo iš jūros dugno.

Dėl to trečiadienį ministerija kreipėsi į Švedijos gynybos ministeriją, prašydama padėti rasti partnerių, turinčių reikiamos įrangos, Baltijos jūros dugne gulinčiam orlaiviui iškelti.

Šeštadienį vakare virš Baltijos jūros dingęs lietuvių lėktuvas „An-2“ rastas antradienio pavakarę Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyje, daugiau kaip 116 kilometrų nuo kranto, tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Gelbėjimo operacijos kritikai teigia, kad lėktuvo paieškoje nebuvo pasitelkti visi galimi ištekliai, ji vyko nekoordinuotai, buvo prarastos brangiausios valandos, kad būtų išgelbėti žmonės.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...