captcha

Jūsų klausimas priimtas

Psichologės: abitūros egzaminai – pernelyg sureikšminamas įvykis

Egzaminai yra natūrali tam tikro gyvenimo etapo pabaiga, jiems ruoštasi ne vienus metus, todėl, norint moksleivius motyvuoti, įtampą galima kelti iki tam tikro lygio, kitaip rezultatas gali būti atvirkščias, LRT Radijui sako Vilniaus psichologinės pedagoginės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė. „Nesėkmė tikrai nėra praradimas ar tai, ko negali pataisyti. Todėl tėvų ar mokytojų kalbos, kad čia vos ne gyvenimo pabaiga, kad  kelio atgal nėra, tik didina įtampą“, – pabrėžia ji.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Egzaminai yra natūrali tam tikro gyvenimo etapo pabaiga, jiems ruoštasi ne vienus metus, todėl, norint moksleivius motyvuoti, įtampą galima kelti iki tam tikro lygio, kitaip rezultatas gali būti atvirkščias, LRT Radijui sako Vilniaus psichologinės pedagoginės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė. „Nesėkmė tikrai nėra praradimas ar tai, ko negali pataisyti. Todėl tėvų ar mokytojų kalbos, kad čia vos ne gyvenimo pabaiga, kad  kelio atgal nėra, tik didina įtampą“, – pabrėžia ji.

Anot Vilniaus Žemynos gimnazijos psichologės Linos Rasimaitės, tėvai turėtų su vaikais kalbėtis, pasidalinti mintimis ir stebėti, kiek laiko mokomasi:  „Kai kurie vaikai, ypač tie, kurie siekia kažko tobulo, persimoko. Tokiu atveju tėvai galėtų reaguoti ir pasakyti, kad viskas bus gerai, jei vaikas sekmadienį pabus laisvas. [...] Vaikas turi pailsėti, atsipalaiduoti, užsiimti kitais reikalais. Net jei jis negaus maksimalių balų, jis išmoks ir padarys tiek, kiek gali padaryti.“

– Kuo stresas, kurį sukelia baigiamieji egzaminai, kitoks? Ką, su juo susidūrę, išgyvena moksleiviai?

L. Rasimaitė: Jis nėra kitoks. Egzaminai abiturientams – dar naujas, visuomenės, mokytojų, pačių mokinių ir tėvų sureikšmintas įvykis, pirmas toks didelis gyvenime. Toks, kuris, kaip tėvai sako, kartais nulems visą gyvenimą.

– Taip, kartais sakoma – jei gerai neišlaikysi egzaminų, susigadinsi gyvenimą.

R. V. Pivorienė: Pritarčiau, kad artimoji aplinka, ypač šeima, ir pedagogai egzaminams teikia labai didelę reikšmę – neduok Dieve, jei kažkas kažkokio egzamino neišlaikys ar gaus mažesnį balą. Tai bus tarsi didžiausia gyvenimo nesėkmė. Manau, kad artimoji aplinka irgi kelia įtampą, nors gali ją mažinti.

Egzaminai yra natūrali tam tikro gyvenimo etapo pabaiga, jiems ruoštasi, mokytasi ne vienus metus, ypač 12 klasėje. O nesėkmė tikrai nėra praradimas ar tai, ko negali pataisyti, ko negali pakartoti. Kartais ta nesėkmė gali būti kaip pozityvi patirtis – žmogus gali gauti pamoką, kuri gali labai gerai pakoreguoti jo gyvenimą. Todėl tėvų ar mokytojų kalbos, kad čia vos ne gyvenimo pabaiga, kad  kelio atgal nėra, tik didina įtampą.

– Kaip tą įtampą mažinti?

R. V. Pivorienė: Reikėtų žiūrėti kritiškai ir kalbėti apie tai daug anksčiau nei gegužės mėnesį. Tiek tėvams, tiek patiems vaikams reikėtų peržiūrėti įsitikinimus. Kad sektųsi, tam tikras nerimo lygis reikalingas, kitaip žmogus bus atsipalaidavęs. Bet peržengiama maksimali nerimo lygio riba, produktyvumas ir veiklos konstruktyvumas krinta. Todėl ir tėvai, ir pedagogai turi prisiminti, kad, norint motyvuoti, įtampą galima kelti iki tam tikro lygio, kitaip rezultatas gali būti atvirkščias.

– Kaip turėtų elgtis tėvai, kad savo vaikams nepakenktų?

L. Rasimaitė: Tėvai mato, ką vaikas veikia kasdien, ką veikia vakarais, ir pastebi, ar jis mokosi daug, ar per mažai, ar persistengia, ar visiškai nebesistengia. Apie tai svarbu kalbėtis, pasidalinti savo mintimis, paklausti, kaip atrodo vaikui. Kai kurie vaikai, ypač tie, kurie siekia kažko tobulo, persimoko. Tokiu atveju tėvai galėtų reaguoti ir pasakyti, kad viskas bus gerai, jei vaikas sekmadienį pabus laisvas – per savaitę turėti bent vieną laisvą dieną, net kai prasideda egzaminų sesija, reikia. Vaikas turi pailsėti, atsipalaiduoti, užsiimti visai kitais reikalais. Net jei jis negaus maksimalių balų, jis išmoks ir padarys tiek, kiek gali padaryti.

– Kaip dar galima padėti?

L. Rasimaitė: Tėvai gali dalyvauti ir pačiame mokymosi procese, gali siūlytis padėti. Jie gali pasiimti užduotis, klausinėti vaiko, vaikas gali pasakoti, aiškinti. Mokymosi procesas labai pagerėja, kai žmogus ne tik sėdi ir skaito, bet gali paaiškinti ir kitam.

–  Kartais, norint nuslopinti įtampą, griebiamasi ir tam tikrų preparatų. Ką manote apie tai?

L. Rasimaitė: Prierašas, kad būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nėra šiaip sau. Jei atrodo, kad galbūt įtampa per didelė dėl kažkokio mikroelemento trūkumo, prašome keliauti pas gydytoją ir tartis, aiškintis, kas vyksta. Vartoti bet kokių papildomų medžiagų, ypač prieš egzaminus, savavališkai negalima.

R. V. Pivorienė: Kiekvieną žmogų tas pats preparatas gali paveikti skirtingai. Todėl visada reikia tartis. Pavyzdžiui, kažkoks preparatas gali veikti raminamai, bet kartu ir slopinti – tada negalėsi atlikti tam tikrų užduočių. Tam tikras nerimo lygis laikant egzaminus reikalingas, nes, jei žmogus bus visiškai ramus, irgi gali ištikti didelė nesėkmė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...