captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Sakalas: Sausio 13-oji galėtų būti pavadinta pasaulio demokratinių valstybių atsipeikėjimo diena

1991 metų sausio 13-oji galėtų būti pavadinta pasaulio demokratinių valstybių atsipeikėjimo diena. Tai savo kalboje sekmadienį vykusiame iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime akcentavo Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

1991 metų sausio 13-oji galėtų būti pavadinta pasaulio demokratinių valstybių atsipeikėjimo diena. Tai savo kalboje sekmadienį vykusiame iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime akcentavo Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas.

„Vakarų demokratinės valstybės buvo užliūliuotos pasaulio galingųjų dažnai kartojamos mantros – „tik nepakenkti Gorbačiovui“, nes kitaip, atseit, gali sustoti Tarybų Sąjungoje Gorbačiovo pradėtas pertvarkos procesas. Ir tik Sausio 13 dieną pralietas kraujas privertė juos suabejoti Gorbačiovo pertvarkos kokybe. Reikia pasakyti, kad dar 1990 metais įžvalgūs mūsų politikai Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume išsakė nuomonę, kad vien Gorbačiovo pertvarkos nepakaks mūsų Nepriklausomybės įtvirtinimui, nes Vakarų valstybės gali atsipeikėti nuo Gorbačiovo pertvarkos sukeltos euforijos ir pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, tik pamatę pralietą dėl jos kraują. Taip ir įvyko. Iki to Vakarų valstybės teisinosi tuo, kad Lietuvos Vyriausybė nepakankamai kontroliuoja savo teritoriją, ir normali užsienio atstovybių veikla negalės būti užtikrinta“, – sakė A. Sakalas.

Jis priminė, kad jau 1991 m. vasario 11 d., praėjus beveik mėnesiui nuo pralieto kraujo dienos ir beveik metams po Nepriklausomybės Akto paskelbimo, Lietuvos Respubliką de jure pripažino pirmoji užsienio valstybė – Islandija.

„Čia reikia pabrėžti, kad tai buvo drąsi valstybė ir nieko neklausė – nei Jungtinių Valstijų, nei Rusijos neklausė, ar galima pripažinti Lietuvą, jie pripažino“, – sakė jis.

Netrukus, vasario 29-ąją, Lietuvos Respubliką pripažino Boriso Jelcino vadovaujama Rusijos Federacija.

„Padėtis pasikeitė žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui, kuomet tapo aišku, jog senosios TSRS jėgos jau nebeturės įtakos valstybėje. Tuomet per gana trumpą laiką – nuo 1991 m. rugpjūčio 26 d. iki rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respubliką de jure pripažino 27 valstybės, tarp kurių buvo Vokietija ir Didžioji Britanija. Rugpjūčio 30-ąją Lietuvos nepriklausomybę pripažino Vatikanas, rugsėjo 2 d. – JAV. Tų pačių metų rugsėjo 6 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino ir Tarybų Sąjunga. Tuo metu Lietuva jau buvo gavusi pripažinimo aktus iš 57 valstybių. Galutinį Nepriklausomybės pripažinimą įtvirtino Lietuvos (kartu su Estija, Latvija, bei keturiomis kitomis valstybėmis) priėmimas į Jungtines Tautas (JTO) 1991 metų rugsėjo 17 dieną. Taip Lietuvą beveik per vieną mėnesį pripažino beveik visa tarptautinė bendrija“, – pažymėjo A. Sakalas.

Jis svarstė, kokia gi darytina išvada iš visų to meto įvykių? „1991 metų sausio 13 dieną pralietas Lietuvos žmonių kraujas labai paspartino Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą tarptautiniu mastu. Ačiū Jums Sausio 13-osios žmonės“, – iš istorinės Kovo 11-osios salės sakė Nepriklausomybės Akto signataras A. Sakalas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...