captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: Rygoje bus dar kartą patvirtinta ES parama Rytų partnerystės valstybėms

Rytų partnerystės šalių susitikime Rygoje bus dar kartą patvirtinta, kad Europos Sąjunga (ES) remia integracijos į Europą siekiančias šalis, sako Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pripažįsta, kad šį kartą susitikimas neturėtų būti labai intensyvus, ir drastiški sprendimai nebus priimami.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Rytų partnerystės šalių susitikime Rygoje bus dar kartą patvirtinta, kad Europos Sąjunga (ES) remia integracijos į Europą siekiančias šalis, sako Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pripažįsta, kad šį kartą susitikimas neturėtų būti labai intensyvus, ir drastiški sprendimai nebus priimami.

„Galbūt susitikimas bus šiek tiek kitokio pobūdžio, gal ne toks intensyvus, bet ši programa yra galimybė šioms šešioms valstybėms pasinaudoti mūsų, ES, atvirumu, patirtimi, galų gale – finansais. Todėl, kad ir koks bebūtų pagreitis po susitikimo Rygoje, vis tiek tai yra perspektyva, bendradarbiavimo ateitis“, – LRT Radijui tvirtina Prezidentė.

Ji užsimena ir apie kitą bendradarbiavimą – Lietuvos ir Skandinavijos valstybių, – kurio simboliu tapo Vilniuje atidengta Suomijos padovanota skulptūra „Suomis“.

– Dalyvausite Rytų partnerystės susitikime Rygoje. Prieš 1,5 metų toks susitikimas vyko Vilniuje. Jūsų pastebėjimu, kiek šį programa dar yra svarbi ir kiek pavyko pasiekti per šį laiką?

– Manau, kad būtent susitikimas Vilniuje buvo labai rimtas strateginis lūžis santykiuose su mūsų Rytų partnerėmis, ypač trimis, kurios apsisprendė toliau judėti europinės integracijos link. Pradėjo veikti bevizis režimas Moldovai, parafuotos prekybos su Ukraina, Gruzija ir Moldova sutartys. Šioms trims šalims praktiškai atsivėrė didžiulė 500 mln. vartotojų rinka. Ukrainai tai įvyko ne iki galo, bet iš dalies tai vis tiek jau pradėjo veikti. Trims šalims tai buvo didžiulis postūmis.

Per šiuos dvejus metus įvykę pokyčiai išties yra ir pozityvūs, bet, žinoma, ir labai skausmingi. Turiu galvoje sudėtingą situaciją Ukrainoje: Krymo aneksiją, Rytų Ukrainoje vykstantį karą. Dveji metai toms šalims buvo ryškūs, iš dalies ekonomiškai daug žadantys, bet ir labai skausmingi. Dvi šalys pasirinko kitą trajektoriją – santykių su Muitų Sąjunga, t. y. Armėnija ir Baltarusija. Azerbaidžanas iš šešių Rytų partnerių šalių norėtų turėti specialų statusą ir atskirą sutartį su ES.

Tai yra tų šalių pasirinkimas. Jokiu būdu niekas per prievartą nesiūlo jokių sprendimų. Pačios šalys ir tų šalių žmonės turi apsispręsti, kur jie nori judėti, ko link, ir su kuo sieti savo ateitį. Mūsų pareiga – padėti toms šalims, vystant ekonomiką, stiprinant demokratiją, vykdant reformas, užtikrinant žmogaus teises, bei kaip įmanoma daugiau padedant kovoti su korupcija. Nuo to priklauso šių šalių ateitis. Manyčiau, kad kitas žingsnis – užtvirtinti mūsų palaikymą, pasirengimą padėti šioms šalims. Be abejo, [svarbu – LRT.lt] girdėti apie tolesnius jų sprendimus, reformų eigą. Tai – pagrindinis susitikimo Rygoje tikslas.

– Ar tikitės kokių nors konkretesnių sprendimų? Ar pritartumėte politologų pastebėjimams, kad tai bus apmąstymų ir įvertinimų susitikimas?

– Manyčiau, kad sprendimai bus priimti ta prasme, jog pirmiausia bus dar kartą patvirtinta – ES remia tas šalis, kurios siekia didesnės integracijos į Europą. ES rems ekonomiškai, finansiškai, projektais, patarimais, bendrai įgyvendinimais projektais, tarp kurių yra energetikos, investicijų skatinimo, verslo stiprinimo, transporto srityse vykdomi projektai. Taip pat, žinoma, bus kalbama apie vizų liberalizavimo klausimus.

Tikrai numatoma, kad dokumentuose Europos Komisija (EK) bus įpareigota iki metų pabaigos priimti sprendimus ir padaryti vertinimus tiek Ukrainos, tiek Gruzijos pažangos atžvilgiu. Be jokios abejonės, bus keliami konkretūs klausimai, bet svarbiausia – politinis šių šalių palaikymas. Europa dar kartą patvirtins, kad šios šalys svarbios, kad esame pasirengę padėti toms šalims, kurios nori būti Europos kelyje ir kurios siekia tos pagalbos. Bendradarbiavimui su šalimis, kurios pasirinkusios kitą kelią, irgi esame atviri.

Galbūt susitikimas bus šiek tiek kitokio pobūdžio, gal ne toks intensyvus, bet ši programa yra galimybė šioms šešioms valstybėms pasinaudoti mūsų, ES, atvirumu, patirtimi, galų gale – finansais. Todėl, kad ir koks bebūtų pagreitis po susitikimo Rygoje, vis tiek tai yra perspektyva, bendradarbiavimo ateitis. Kokia forma ir kokiu pagreičiu judės viena ar kita valstybė – jos apsisprendimas. Europa yra pasirengusi bendradarbiauti, kooperuotis, integruotis su savo kaimynėmis Rytuose. Viskas priklauso nuo pačių šalių.

– Su buvusia Suomijos valstybės vadove Vilniuje atidengėte skulptūrą „Suomis“. Ką ši skulptūra simbolizuoja? Kuo Lietuvai svarbūs ryšiai su Suomija?

– Mūsų ryšiai su Skandinavija stiprėja tiek politiniame, tiek ekonominiame lygmenyje. Suomija – viena iš Skandinavijos šalių, aktyviai dirbanti kartu su mumis tiek Europos Taryboje, tiek kitaip. Suomija yra aktyvi ir viena iš didžiausių investuotojų Lietuvoje – net septinta pagal dydį. Lietuvoje veikia daugiau kaip 170 Suomijos kapitalo įmonių. Jose dirba 10 tūkst. Lietuvos žmonių. Be jokios abejonės, Suomija labai svarbi mūsų regionui dėl energetinių projektų tarp Baltijos šalių. [...] Taigi turime puikią bazę ir perspektyvą vystytis toliau.

Kultūriniai ryšiai tarp Lietuvos ir Suomijos taip pat labai svarbūs. Netgi mūsų Skandinavijos kaimynių vykdoma įdomi iniciatyva – švęsti Jonines kartu. Pas juos tai vadinasi „Vidurvasario švente“. Tai darome jau ne pirmus metus. Svarbiausia, kad ši skulptūra yra Suomijos dovana Vilniui, miestui, ir ji simbolizuoja tvirtą mūsų šalių žmonių draugystę. Tokia graži iniciatyva yra sveikintina. Kodėl ne?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...