captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aukštas JAV diplomatas: negalime nuolat žygiuoti kiekvieno parado priekyje

„Gintinos vertybės visur yra tos pačios – ar Ukrainoje, ar Artimuosiuose Rytuose: įstatymo viršenybė, laisva žmonių valia spręsti, demokratija, rinkimų teisė. Po Krymo aneksijos atsibudę žmonės supranta, kad tai universalios vertybės. Vis dėlto pasaulio policininko sąvoka yra atgyvenusi. Juk negalime nuolat žygiuoti kiekvieno parado priekyje, taigi įvairių incidentų atveju kuriame koalicijas su bendramintėmis partnerėmis-šalimis ir sąjungininkais. Tą darau ir šios kelionės metu“, – išskirtiname interviu DELFI sakė Richardas Stengelis, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas viešosios diplomatijos ir ryšių su visuomene klausimais, žurnalistas ir rašytojas.
K. Čachovskio (DELFI) nuotr.
K. Čachovskio (DELFI) nuotr.

„Gintinos vertybės visur yra tos pačios – ar Ukrainoje, ar Artimuosiuose Rytuose: įstatymo viršenybė, laisva žmonių valia spręsti, demokratija, rinkimų teisė. Po Krymo aneksijos atsibudę žmonės supranta, kad tai universalios vertybės. Vis dėlto pasaulio policininko sąvoka yra atgyvenusi. Juk negalime nuolat žygiuoti kiekvieno parado priekyje, taigi įvairių incidentų atveju kuriame koalicijas su bendramintėmis partnerėmis-šalimis ir sąjungininkais. Tą darau ir šios kelionės metu“, – išskirtiname interviu DELFI sakė Richardas Stengelis, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas viešosios diplomatijos ir ryšių su visuomene klausimais, žurnalistas ir rašytojas.

Prieš šį postą R. Stengelis daugelį metų dirbo žurnalo „Times“ vykdančiuoju redaktoriumi. Jam vadovaujant 2008 m. Vladimirą Putiną žurnalas paskelbė metų žmogumi. „Galvojau apie tą interviu daug kartų. Tame interviu V. Putinas perdavė daugybę dalykų, kurie galiausiai tarsi išsipildė. Tarkim, jis pasakė savo garsiąją frazę, kad Sovietų Sąjungos griūtis buvo didžiausia 20 a. tragedija“, – prisimena R. Stengelis.

– Kokių pamokų demokratinis pasaulis išmoko iš Rusijos agresijos, jei apskritai išmoko?

– Turime būti atsargūs. Kryme matėme, kaip buvo pažeisti visi teritorinio integralumo principai, kuriais tautos vadovavosi nuo II pasaulinio karo. Turime stebėti, kad tai nepasikartotų kitur, o taip pat atkurti Rytų Ukrainos ir Krymo žmonių teises.

– Ar sutinkate su tuo, kad auganti antidemokratinė Kremliaus galia metė iššūkį JAV, kaip pasaulio policininko, vaidmeniui? Ar JAV galės atsakyti į šį iššūkį – juk jos turi spręsti ir daugiau problemų, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose.

– Vis dėlto gintinos vertybės visur yra tos pačios – ar Ukrainoje, ar Artimuosiuose Rytuose: įstatymo viršenybė, laisva žmonių valia spręsti, demokratija, rinkimų teisė. Tai bendra daugeliui visuomenių. Po Krymo aneksijos atsibudę žmonės supranta, kad tai universalios vertybės. Ir nėra taip, kad JAV yra policininkas, mes labiau šių kolektyvinių vertybių sistemos, kurią reikia saugoti, dalis.

Pasaulio policininko sąvoka yra atgyvenusi. Tarkim, mano viršininkas (JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry – DELFI) sako, kad žmonės nori, kad JAV labiau įsitrauktų į pasaulio reikalus ir nusimena, jei to nedarome. Tačiau juk negalime nuolat žygiuoti kiekvieno parado priekyje, taigi įvairių incidentų atveju kuriame koalicijas su bendramintėmis partnerėmis-šalimis ir sąjungininkais. Tą darau ir šios kelionės metu.

– Gegužės 9-ąją Vladimiras Putinas kritikavo JAV pastangas neva dominuoti pasaulinėje scenoje. Ko V. Putinas siekia tokiais pareiškimais? Kaip į juos reaguoja JAV vadovybė?

– Manau, kad jis tam tikra prasme mėgina morališkai sulyginti savo požiūrius su JAV ir vakarietišku požiūriu, tačiau visi juk supranta, kad, kalbant apie Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Kryme, lygybės ženklo čia dėti negalima. Jie nesilaiko jokių vertybių, kuriomis vadovaujasi pokarinės visuomenės. Štai ir telkiame savo partnerius ir draugus prieš žmones, kurie mėgina griauti tas vertybes.

– Yra baimių, kad separatistai, žinoma, padedami Rusijos, atnaujins karinius veiksmus Ukrainoje. Kokia Jūsų prognozė?

– Neturiu krištolinio rutulio, tačiau mums svarbiausia, kad Rusija laikytųsi Minsko susitarimų – kol kas jie to nepadarė, tačiau tikimės, kad padarys. Apie tai praėjusią savaitę su V. Putinu kalbėjosi ir J. Kerry.

– Jei Maskva įgyvendins Minsko susitarimus, didelė tikimybė, kad ES sankcijos nebus pratęstos. Kaip dėl JAV sankcijų?

– Mums labai svarbu, kad Rusija laikytųsi Minsko susitarimų ir mes sprendžiame apie Rusiją ne pagal jos žodžius, bet pagal veiksmus. Kai jie tuos susitarimus išpildys, tada galėsime pakalbėti ir apie sankcijas.

– Tačiau jei konfliktas Ukrainoje vėl įsiliepsnotų, daug diskutuojama apie tai, ar Vakarai turėtų tiekti Ukrainai letalinius ginklus. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

– Mes nieko neatmetame, vis dėlto vienintelis sprendimas Ukrainai yra politinis, o ne karinis. Mes sieksime, kad Rusija laikytųsi Minsko susitarimų ir panaudotų savo įtaką separatistams Ukrainos rytuose paveikti.

– Net jei agresija Ukrainoje baigsis, ko galime tikėtis iš Rusijos artimiausius penketą metų? Kokios užsienio politikos? Prieš tai matėme Čečėnijos karus, matėme, kas įvyko Gruzijoje, o dabar – Ukrainoje…

– Rusijos užsienio politikoje esama tam tikro nuoseklumo. Tačiau tikimės, kad Krymo pamokas Rusija išmoks ir supras, kad negali pažeisti suverenios valstybės teritorijos integralumo, kad negali pakeisti kitų valstybių užsienio politikos, kad bus pasekmės – sankcijos, kenkiančios Rusijos ekonomikai. Ir kad ateityje jų užsienio politika turės būti kitokia.

– Bet norėčiau pasiginčyti: aplink savo teritoriją ji kuria įšaldytus konfliktus, neleisdama kaimyninėms valstybėms prisijungti prie vakarietiškų sąjungų – tokių kaip ES ir NATO. Ir galima sakyti, kad savo tikslų ji pasiekė…

– Vis dėlto mes tikimės, kad Rusijos žmonės supras, kad jų šaliai ekonomiškai yra naudingiau prekiauti su ES, o ne kurti įšaldytus konfliktus.

– Bijau, kad Rusijos vyriausybei jos žmonių gerovė mažai terūpi, bet norėčiau paklausti apie NATO: kokius iššūkius šiai organizacijai iškėlė Rusijos agresija Ukrainoje ir ar NATO geba į juos greitai reaguoti?

– Manau, kad NATO reagavo greitai ir ryžtingai ir geba greitai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Mes niekuomet nekvestionuojame NATO paramos narėms šiame regione, 5-ojo straipsnio veiksnumo. Jūsų tėvynainiai prašo tvirtesnės JAV karinės paramos. Žinau iš savo kolegų, kad JAV svarsto tokią galimybę. Nors esu ne iš Gynybos departamento, vis dėlto galiu pasakyti: norime, kad žmonės Lietuvoje ir šiame regione pajustų, kad NATO ir JAV tvirtai rems mūsų visų išpažįstamas vertybes.

– Ir vis dėlto nerimą kelia tai, kaip 5-asis straipsnis būtų taikomas hibridinio karo atveju.

– Ne tik hibridinio, bet ir kibernetinio ir kitokio. Apie tai šiuo metu nemažai mąstoma ir diskutuojama.

– Neseniai rašėte, kad „valdžios kontroliuojama ir manipuliuojama žiniasklaida pastaruoju metu tapo labiau norma nei išimtimi. Laisvas informacijos tekėjimas yra tironijos priešas.“ Mes stebime didžiulį Kremliaus propagandos srautą Lietuvoje ir netgi Vakarų šalyse. Kaip manote, ar propagandos, dezinformacijos grėsmė yra pakankamai rimtai įvertinta ES ir JAV?

– Didžiąją savo gyvenimo dalį dirbau žurnalistu ir man visada atrodė, kad naujosios technologijos, internetas, socialiniai tinklai yra nuostabūs žurnalistikos ir demokratijos įrankiai. Dabar, deja, matome, kad daugelį šių įrankių naudoja demokratijos ir tiesos priešai. Vis dėlto JAV tiki, kad geriausias priešnuodis vyriausybių apmokamai propagandai yra daugiau žurnalistikos, daugiau nuomonių, daugiau tiesos, ne cenzūra ar kitokia propagandos versija. Ir, man atrodo, žmonės Lietuvoje tai supranta: jie mobilizuojasi, tačiau reikia dar daug nuveikti. Tuo tarpu baiminuosi, kad amerikiečiai ne visai supranta, koks yra Rusijos dezinformacijos apie JAV lygis: esame kiek izoliavęsi ir atsiriboję nuo to. Bet, esu tikras, jei amerikiečiai pamatytų, kokius dalykus Rusijos žiniasklaida skleidžia apie JAV ir jos demokratiją, būtų baisiai pasipiktinę. Vis dėlto didžiausia tos propagandos grėsmė yra ne mums, o jūsų regionui, tad mano darbas yra padėti tai suvokti patiems amerikiečiams: kokių grėsmių yra pasaulyje, apie kurias jie net nesusimąsto.

– Lietuva laikinai uždraudė vieno iš Kremliaus TV kanalų retransliaciją. Ar pateisinate tokias priemones. Jei ne – tai kaip patartumėte tokioms mažoms, Rusijos pašonėje esančios šalims kovoti su propaganda, nuodijančia jos piliečius?

– Amerikiečiai labai gerbia žodžio laisvę ir baidosi bet kokios cenzūros. Mes tikime, kad geriausia priemonė prieš neteisingą informaciją yra daugiau teisingos informacijos. Todėl remtume propagandą galinčius atsverti balsus. Ir vis dėlto būna skirtingų aplinkybių, o šalys pačios turi priimti sprendimus.

– Ar pats sau esate atsakęs į klausimą, kaip kovoti su propaganda?

– Daugiau žurnalistikos, daugiau tiriamosios žurnalistikos apie korupciją ir pačia propagandos mašiną. Ir čia mūsų Vyriausybė galėtų prisidėti, tiesiog padėdama atskleisti melagingus faktus.

– Buvote „Times“ redaktorius, kai žurnalas paskelbė V. Putiną metų žmogumi 2008 m. Kaip toks sprendimas Jums atrodo iš dabartinės perspektyvos?

– Taip pat tada išspausdinome ir interviu, kuriame V. Putinas perdavė daugybę dalykų, kurie galiausiai tarsi išsipildė. Galvojau apie tą interviu daug kartų. Tarkim, tada jis pasakė savo garsiąją frazę, kad Sovietų Sąjungos griūtis buvo didžiausia 20 a. tragedija. Vis dėlto metų žmogumi tada išrinkome asmenį, kuris dominavo naujienose tais metais – nesvarbu, teigiama ar neigiama prasme. „Times“ metų žmogumi du kartus buvo išrinkęs Staliną ir vieną kartą Hitlerį. Tai ne apdovanojimas, tai pripažinimas, kad tas asmuo buvo įtakingiausias naujienose.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...