captcha

Jūsų klausimas priimtas

Stebuklai Vilniuje: valstybinis miškas tapo verslininko kiemu

Vilkpėdės gyventojai netruko pastebėti, kai jų rajone prieš keletą metų buvęs vieno aukšto į kultūros paveldo sąrašą įtrauktas gydyklos pastatas išstypo, buvo renovuotas ir dar aptvertas tvora. Į aptvertą teritoriją pateko ir dalis valstybinio miško. Vietiniai, tylėję keletą metų, liko nusivylę – iki šiol niekas negali įvesti tvarkos.
Aptvertas valstybinis miškas. DELFI montažas
Aptvertas valstybinis miškas. DELFI montažas

Vilkpėdės gyventojai netruko pastebėti, kai jų rajone prieš keletą metų buvęs vieno aukšto į kultūros paveldo sąrašą įtrauktas gydyklos pastatas išstypo, buvo renovuotas ir dar aptvertas tvora. Į aptvertą teritoriją pateko ir dalis valstybinio miško. Vietiniai, tylėję keletą metų, liko nusivylę – iki šiol niekas negali įvesti tvarkos.

Tvorų negali būti niekur

Valdininkai gūžčioja pečiais – jie pripažįsta, kad pažeidimų yra, paskirtos net ir baudos, tačiau tvora kaip stovėjo, taip ir stovi, o kada bus nuimta – niekas negali atsakyti.

DELFI gavo informacijos, kad Vilkpėdėje, Šlaito gatvėje, stovi namas, kuris patenka į kultūros paveldo sąrašus. Tai reiškia, kad norint namą rekonstruoti, būtina gauti Kultūros paveldo departamento leidimus. Aplink sklypą driekiasi Vilniaus miesto savivaldybės urėdijai priklausantys valstybiniai miškai, tačiau sklypo savininkas tvora apsitvėrė ne tik jam priklausančią teritoriją, bet ir dalį valstybinio miško.

GRYNAS.lt jau anksčiau yra rašęs, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus joks miškas – nei privatus, nei valstybinis – negali būti aptvertas aklina tvora taip, kad į jį negalėtų patekti piliečiai. Kiekvienas žmogus turi teisę lankytis miškuose ir šios teisės niekas negali apriboti. Anksčiau kalbintas Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas yra sakęs, kad anksčiau buvo leidžiama miškus apsitverti tuo atveju, jei jie juosė sodybą. Tačiau šita nuostata dabar yra panaikinta.

Vis dėlto praktiniai pavyzdžiai byloja, kad tvorų aplink sodybas ar privačius namus netrūksta. Vienas tokių atvejų užfiksuotas minėtoje Šlaito gatvėje.

Vilkpėdės rajone aptvertas sklypas. GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

Sako, kad įstatymai sukurti pažeidėjų naudai

DELFI šaltinių teigimu, už tai, kad sklypo savininkas apsitvėrė jam nepriklausančią valstybinio miško dalį, jam teko susimokėti apie 145 eurų (500 litų) baudą. Tai nutiko prieš trejetą metų, dar 2012 m. Sklypo šeimininkai yra kreipęsi į Valstybinę miškų kontrolės tarnybą dėl sklypo ribų patikslinimo. Jeigu tai bus padaryta, valstybinės miško žemės, patenkančios į sklypo teritoriją, gali būti išbrauktos iš valstybinių miškų registro ir atitekti sklypo savininkams. Taip gali nutikti tokiu atveju, jei bus sutvarkyti dokumentai ir sklypo teritorija bus patikslinta pagal anksčiau buvusio sklypo ribas.

„Tenai buvo asocialių asmenų rinkimosi ir nakvojimo centras, aš ir pats tą vietą apeidavau per kelis šimtus metrų, nes priėjus arčiau pakliūdavau į „minų“ lauką. Todėl labai apsidžiaugiau, kad atsirado žmogus, kuris išdrįso įsigyti tokią vietą, bet sutvarkęs teritoriją, jis panoro ją ir užsitverti. Bandžiau atkalbėti, tačiau jis nepaklausė“, – sakė DELFI šaltinis, norėjęs išlikti anonimu.

Jo žiniomis, sklypo šeimininką, Lietuvoje žinomą verslininką, nuimti tvorą bandė atkalbėti ne vienas valdininkas. Buvo prašoma bent jau palikti laisvą praėjimą į aptvertą teritoriją. Tačiau verslininkas turėjo savo nuomonę šiuo klausimu: „Jis motyvuoja tuo, kad įdėjo didžiules lėšas į šios teritorijos sutvarkymą ir negalės žiūrėti, kaip nieko prie to neprisidėję piliečiai vedžios šunis čia tuštintis“, – pasakojo gerai šią situaciją žinantis valdininkas.
Jei nepavyktų susitarti gražiuoju, o patikslinus sklypo ribas į jas vis tiek nepatektų valstybinio miško dalis, beliktų vienas kelias – teisminis.

Vilkpėdės rajone aptvertas sklypas. GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

„Man irgi nepatinka, kad įstatymai sukurti pažeidėjų naudai, gali laisvai užsitverti tvorą ir būti tiktai nubaustas, o kad galėtum ją nuimti prasideda ilgas teismų maratonas“, – sakė DELFI šaltinis.
Vietiniai Vilkpėdės gyventojai GRYNAS.lt žurnalistams yra sakę, kad juos labiausiai trikdo faktas, jog kol vieni gyvena laikydamiesi visų reikalavimų, kiti įsigudrina šalimais apsitverti miškus ir niekas dėl to nesuka galvos.

Kultūros paveldo departamentas: jie sako, kad nespėjo

Tai, kad minėtame sklype ne viskas vyksta pagal įstatymus, pripažįsta ir Kultūros paveldo departamentas. Pasiteiravus, ar specialistams žinomas faktas, kad į kultūros paveldo sąrašą įtrauktame pastate pastatytas dar ir antras aukštas bei rekonstruotas namo išorinis fasadas, departamento specialistai pripažino, kad šis faktas nustatytas seniai, tačiau iki šiol nustatyti pažeidimai nepašalinti.

„Kultūros paveldo departamentas 2012 m. kovo mėnesį fiksavo savavališkai atliktus gydyklos pastato Šlaito g. 20, Vilniuje, rekonstravimo darbus. Raštu informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydami imtis priemonių savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Departamento direktorės sudaryta komisija nustatė žalos žydį, t. y. savavališka statyba ant esamų pirmo aukšto sienų pristatant mansardinį II-ą aukštą buvo sunaikintos vertingosios savybės – tūris“, – situaciją komentavo Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyr. valstybinė inspektorė Nijolė Vaitiekūnaitė.

Jos teigimu, atliekant pastato rekonstrukciją pažeistos gydyklos vertingosios savybės – fasadų architektūrinis sprendimas: plytų stilius, fasadų architektūrinės tūrinės detalės, apdaila ir puošyba. Paskaičiuota, kad žalos dydis sudaro 66,9 tūkst. eurų (230 683 Lt).

Vilkpėdės rajone aptverto sklypo vieta žemėlapyje. DELFI.lt stopkadras

„Departamentas kreipėsi į Prokuratūrą dėl didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės sunaikinimo. Prašėme pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašymas atmestas, perėjęs visas instancijas. Nurodyta, kad statytoja atlieka veiksmus, siekiančius žalą atlyginti, t. y. parengė projektinius pasiūlymus, pateikė prašymą sąlygoms išduoti ir kt. projektavimus darbus“, – aiškino N. Vaitiekūnaitė.

Statytoja pateikė techninį rekonstravimo projektą, departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2013–07–17 projektui pritarė, 2014–01–16 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą rekonstravimui. Leidimas išduotas pagal suderintą projektą.

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija fiksavusi, kad pastatas nėra perstatytas pagal suderinto projekto sprendinius, su ieškiniu dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius kreipėsi į teismą. Byla išnagrinėta teisme, kitą savaitę bus skelbiamas sprendimas“, – sakė N. Vaitiekūnaitė.

Anot jos, statytojas žalą atlyginti lyg ir pasiruošęs, bet teisme nurodė, kad nespėjo perstatyti statinio. „Leidimas galioja dar ilgą laiką, bet savavališkos statybos bus šalinamos. Termino iki kada turi pašalinti nėra“, – sakė Kultūros paveldo departamento vyr. inspektorė.

Specialistė patikslino, kad nėra taip, jog kultūros paveldo objektuose nėra galimos jokios rekonstrukcijos, tiesiog visi pakeitimai turi būti derinami su Kultūros paveldo departamentu. „Įstatymu yra numatytos pastato vertingosios savybės ir jas draudžiama naikinti“, – sakė N. Vaitiekūnaitė.

Savivaldybė: sklypas gali būti „išjungtas“ iš valstybinės miškų žemės

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistas Stasys Urvelis GRYNAS.lt patvirtino, kad savivaldybei žinomas aptvertos valstybinės miško žemės faktas, tačiau kol vykdoma sklypų papildoma inventorizacija, tolimesnių veiksmų nesiimama.

„Mes šį atvejį fiksavome 2012–03–22 dieną surašydami administracinės teisės pažeidimo protokolą,  kurį perdavėme Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritoriniam poskyriui. Atsakingas už statybos darbus pilietis buvo nubaustas už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą. Savininkas buvo įspėtas, kad jo sklypas suformuotas ant dalies valstybinio miško žemės“, – situaciją komentavo valdininkas.

Anot jo, šiuo metu valstybinėje miškų kontrolės tarnyboje vyksta 2012 m. Valstybinio miškotvarkos instituto atliktos miškų inventorizacijos papildoma sklypų inventorizacija, į ją pakliūna ir sklypas Šlaito g.
„Kai bus patvirtinti papildomos inventorizacijos duomenys ir jeigu sklypas nebus „išjungtas“ iš valstybinės miško žemės, kreipsimės į Nacionalinę žemės tarnybą ir Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrių dėl neteisėtų statinių likvidavimo teisminėmis priemonėmis“, – sakė S. Urvelis.

Su pačiu verslininku GRYNAS.lt žurnalistams susisiekti nepavyko.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...