captcha

Jūsų klausimas priimtas

Padėtas taškas byloje dėl mėginimo pirkti kalinių balsus Darbo partijai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį tariamo kalinių balsų pirkimo Darbo partijos kandidatų naudai byloje.
J. Pinskus ir Ž. Pinskuvienė, A. Ufarto (BFL) nuotr.
J. Pinskus ir Ž. Pinskuvienė, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį tariamo kalinių balsų pirkimo Darbo partijos kandidatų naudai byloje.

Generalinės prokuratūros kasacinis skundas atmestas. Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, procesas šioje byloje yra baigtas.

Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad išteisinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas kaip rengimąsi vykdyti nusikaltimą baudžiamosios teisės normą pritaikė tinkamai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimai įvykdyto nusikaltimo 2012 metais vykusiuose rinkimuose į Seimą.

Pirmos instancijos teismas bausmes buvo skyręs keturiems asmenims, tačiau bylą vėliau apeliacine tvarka peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas visus asmenis išteisino ir apkaltinamąjį nuosprendį panaikino.

2013 metų lapkritį Vilniaus miesto apylinkės teismas Eugenijui Maciulevičiui ir buvusiam Darbo partijos kandidatui į Seimą Viačeslavui Ždanovičiui buvo skyręs po 26 tūkst. litų (7530 eurų) – baudas, Vladislavui Gaidžiui – pusės metų laisvės atėmimą, o Igoriui Sologubui – laisvės apribojimą vieniems metams ir 90 valandų viešųjų darbų.

Nuosprendį paskelbęs teisėjas Mindaugas Striaukas tada pažymėjo, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau sukėlė atgarsį visuomenėje, turėjo įtakos Seimo narių skaičiui.

Tačiau po metų Vilniaus apygardos teismas nuteistuosius išteisino – trijų teisėjų kolegija pareiškė, kad ir nebuvo pasikėsinta trukdyti pasinaudoti rinkimų teise, nes veika nutrūko iki pasikėsinimo stadijos, t. y. rengiantis daryti nusikaltimą. Teismas sako, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra baudžiamas, tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla tik už rengimąsi padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą.

Vilniaus apygardos teismas taip pat teigė, kad byloje nėra duomenų, liudijančių, kad kokia nors suma buvo perduota konkrečiam ar konkretiems rinkėjams, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Kolegija manė, kad taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinime nurodytais nuteistųjų veiksmais pasikėsinta daryti įtaką rinkėjų netrukdomam ir nekontroliuojamam balsavimui, jų apsisprendimui dalyvauti rinkimuose ir balsuoti, t. y. realizuoti savo teises rinkti.

Vis dėlto teismas pripažino, kad yra įrodyta, jog nuteistieji siekė papirkti rinkėjus balsuoti už tam tikrą politinę partiją ir jos kandidatus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rinkėjai realiai nebuvo papirkti ir nebuvo paveiktas jų sprendimas balsuoti už pasirinktą politinę partiją ir konkrečius kandidatus, šis nuteistųjų ketinimas nebuvo įgyvendintas.

Generalinė prokuratūra Aukščiausiojo Teismo posėdyje balandį tikino, kad nuteistuosius išteisinęs Vilniaus apygardos teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, esą perduodant pinigus nusikalstami veiksmai jau pradėti, buvo paaiškinta, kad šie pinigai skirti rinkėjams papirkti. Tačiau Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pinigų pervedimas dar nieko nereiškia, o kad būtų baudžiamas papirkėjas, rinkėjas turi būti informuotas apie jo papirkimą.

Tuo metu išteisintieji ir jų advokatai yra sakę, kad pinigų perdavimas tebuvo kalinių subkultūros apraiška – esą laisvėje esantys nuteistieji padeda už grotų likusiems likimo draugams.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, V.Gaidis, I.Sologubovas, E.Maciulevičius ir V.Ždanovičius, veikdami bendrininkų grupėje, susitarė už 30 tūkst. litų (apie 8,6 tūkst. eurų) papirkti 3 tūkst. nuteistųjų, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų Darbo partijos sąraše esančius penkis jos narius: Joną Pinskų, Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Vytautą Gricių ir V.Ždanovičių.

Tyrėjai nustatė, kad įtariamųjų susitikimai dėl balsų pirkimo vyko Darbo partijos būstinėje Gedimino prospekte, taip pat sostinės kavinėse.

Pasak Generalinės prokuratūros, V.Gaidis ir I.Sologubovas iš E.Maciulevičiaus ir V.Ždanovičiaus tam reikalui gavo 5 tūkst. litų (1448 eurų), tačiau nebaigė vykdyti nusikalstamos veikos – sutrukdė pareigūnai.

Kalinių balsų pirkimo istoriją pareigūnai išnarpliojo pradėję kitą tyrimą – dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jis buvo pradėtas Lietuvos kriminalinės policijos biure. Siekiant nustatyti bausmę vengiančiojo atlikti buvimo vietą, atlikta krata automobilyje, per kurią paimtos dvi USB atmintinės. Jose rasti keturi filmuoti vaizdo įrašai su asmenų pokalbiais, kuriuose asmenys kalba apie balsų pirkimą laisvės atėmimo vietose.

Skundą dėl Seimo rinkimų rezultatų nagrinėjęs Konstitucinis Teismas (KT) buvo konstatavęs, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. KT savo išvadoje konstatavo, kad Rinkimų komisija turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė. Todėl remdamasis KT nutarimu, Seimas 2012 lapkričio 14 dieną priėmė sprendimą, kad Darbo partijos kandidatai Ž.Pinskuvienė, J.Gaudutienė bei J.Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais. Jų vietas partijos Seime užėmė kito „darbiečių“ kandidatų sąrašo atstovai.

Įstatymas numato, kad asmuo už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...