captcha

Jūsų klausimas priimtas

Profsąjungos sako, kad naujasis socialinis modelis pablogintų mokytojų padėtį, ir grasina streiku

Pedagogų profesinės sąjungos sako, kad svarstomas naujas socialinis modelis numato iš mokytojų atimti pailgintas atostogas, ilgintų darbo savaitę, įteisintų neapmokamus viršvalandžius ir terminuotas darbo sutartis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pedagogų profesinės sąjungos sako, kad svarstomas naujas socialinis modelis numato iš mokytojų atimti pailgintas atostogas, ilgintų darbo savaitę, įteisintų neapmokamus viršvalandžius ir terminuotas darbo sutartis.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje profsąjungų vadovai apgailestavo, kad pokyčiai, dėl kurių sutarta premjero sudarytoje darbo grupėje, vyksta lėtai, o formuojamame kitų metų biudžete švietimui planuojamos lėšos leis daryti tik kosmetinius pakeitimus.

„Jeigu tokia situacija bus toliau, rudenį mes, ko gero, pasiryšime įspėjamosioms akcijoms, kviesime visus Lietuvos mokytojus į kongresą aptarti reikalus, ir gali būti taip, kad 2016 metais pasikartos 2008 metų scenarijus, kai mokytojai streikavo 17 dienų. Galiu tik pasakyti, kad tuomet finansų ministras taip pat buvo ponas R. Šadžius“, – žurnalistams antradienį sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.

Nedidelė dalis pedagogų streikavo ir pernai, tačiau didžiosios švietimo profesinių sąjungos tuomet prie protesto neprisidėjo ir pokyčių siekė dirbdamos minėtoje darbo grupėje.

„Nė iš vietos nepajudėjo esminiai reikalai – mokyklų finansavimo tvarka, sąlyginai vadinamas klasės krepšelis. Yra sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota iki birželio mėnesio paruošti metodiką, šiandien įvyks pirmasis pasitarimas tuo klausimu, tai laiko yra labai nedaug. Nuo rugsėjo 1 dienos turėtų prasidėti eksperimentas, bet mes labai abejojame, kuo jis pasibaigs, nes 2016 metų biudžeto projekte nėra numatyta lėšų nė euro keisti šitą finansavimo metodiką“, – spaudos konferencijoje dėstė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, pažymėjęs, kad nejuda ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo klausimas.

„Mokytojams, švietimo darbuotojams naujame Darbo kodekso projekte siūlomi abejotinos vertės pokyčiai, kurie esmingai pablogintų pedagogų darbo sąlygas ir sumažintų socialines garantijas“, – pridūrė jis ir sakė, kad švietimo bendruomenėje vis stipresnė mintis, jog sistemoje jokių esminių pokyčių neįvyks, „kol jie neišeis į gatves“.

Profsąjungų turimais duomenimis, planuojamame kitų metų biudžete švietimui skiriama lėšų dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – mažesnė nei 2015 metais ir nesiekia 4 proc. BVP.

„Švietimo lėšos yra karpomos ir drastiškai“, – teigė E. Jesinas.

Profesinės sąjungos siekia, kad valstybė švietimui skirtų ne mažiau 6 proc. BVP.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) savo ruožtu teigia kitąmet prašanti didesnio finansavimo švietimui nei šiemet. Ministerija savo prašymą grindžia Seimo 2013 metaų pabaigoje patvirtinta Valstybine švietimo 2013–2022 metų strategija, kurioje įtvirtintas siekis, kad nacionalinės išlaidos švietimui artėtų prie 6 proc. BVP (2017 metais sudarytų 5,8 proc., o 2022 metais – 6 proc.).

„ŠMM, siekdama įgyvendinti šį tikslą, praėjusią savaitę kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydama švietimui ir mokslui 2016 m. skirti papildomai per 215 mln. eurų lyginant su 2015 m. finansavimu“, – BNS antradienį nurodė ministerija.

Pagal Vyriausybės balandžio pabaigoje patvirtintą Lietuvos stabilumo programą 2020 metais švietimui planuojama skirti 3,9 proc. BVP.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...