captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lėktuvo gelbėjimo operacija: klaidos, kurių nebepataisysi

Dvidešimt metų sportiniais orlaiviais skraidantis aviatorius Vidas Kaupelis kalbėdamas apie lėktuvo „An-2“ ir jo pilotų dingimą įvardijo klaidas, kurias jau sunku atitaisyti. Anot jo, geriausia, ką galėtume padaryti šioje situacijoje, – pasimokyti iš jų ir niekada taip nebesielgti.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Dvidešimt metų sportiniais orlaiviais skraidantis aviatorius Vidas Kaupelis kalbėdamas apie lėktuvo „An-2“ ir jo pilotų dingimą įvardijo klaidas, kurias jau sunku atitaisyti. Anot jo, geriausia, ką galėtume padaryti šioje situacijoje, – pasimokyti iš jų ir niekada taip nebesielgti.

Anot jo, yra gana lengva komentuoti ir turėti nuomonę apie kur nors kitame pasaulio gale nukritusį lainerį. Visai kas kita – kalbėti apie avariją, įvykusią namuose, kurios dalyviams esi kažkada spaudęs ranką.

Vis dėlto savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis pasidalino savo komentaru šia tema.

Juo pilotas sutiko pasidalinti ir su DELFI skaitytojais:

„Nesiimsiu nagrinėti konkrečių versijų – jų galima sugalvoti nemažai, bet teturint tiek informacijos, kiek jos yra dabar, – tai tik tušti spėliojimai, kurie niekam neduos naudos.

Aišku viena – pilotai negrįžo į paskirties aerodromą dėl kažkokio gedimo. Galėjo nutikti tokių gedimų, kurie nepaliko jokių galimybių išsigelbėti. Scenarijų daugybė. Tačiau, jei tai buvo variklio gedimas, būdami ypatingai patyrę pilotai jie turėjo realias galimybes išlikti gyvi. Verta paminėti, kad mes čia kalbame ne apie eilinius pilotus, o tokius žmones, kurie iš lėktuvo „An-2“ galėjo išspausti viską, kas tik yra įmanoma, ir dar šiek tiek daugiau.

Čia – tie patys pilotai, kurie prieš keletą metų aviacijos šventėse tokiu pat lėktuvu darydavo kilpas ir kitus triukus. Šiuos pasirodymus stebėti šiek tiek apie aviaciją išmanantiems, net stovint ant žemės būdavo nejauku, – gniauždavo kvapą.

Klausimų – daugiau nei atsakymų

Jei vis dėlto avarijos priežastis buvo kažkodėl sustojęs variklis, pilotai turėjo galimybę sklęsti, įvesti lėktuvą į parašiutavimo režimą ir atsisukę prieš vėją minimaliu horizontaliu greičiu santykinai švelniai trenktis į vandenį.

Lėktuvas „An-2“ sutvertas skraidyti lėtai, turi specialius priešsparnius, kurie įgalina šį orlaivį parašiutuoti nekrentant į suktuką. Tokių pilotų rankose ir laimingai susiklosčius situacijai, lėktuvui buvo realios galimybės nutūpti taip, kad būtų buvę galima išsiropšti, įlipti į pripūstą gelbėjimosi valtį ir laukti pagalbos. Tai – sudėtinga, bet dėl įgūdžių, sėkmės ir teisingų veiksmų – įmanoma.

Mes nežinome, ar taip buvo ir, tikėtina, niekada nebesužinosime. Klausimų yra labai daug: kodėl pilotai nepasiuntė (arba aviadispečeriai negavo) pavojaus pranešimo? Kodėl sėkmingo avarinio nusileidimo atveju (jei toks įvyko) nesuveikė gelbėjimosi valties avarinis siųstuvas? Tiriant tokius įvykius nėra svarbiausia surasti kaltus ir po to kažką nubausti. Aviacijoje yra svarbiausia ir įprasta padaryti išvadas, kad įvykiai nesikartotų, kad skraidymas ateityje taptų saugesnis.

Kokias galime padaryti išvadas?

Kokias išvadas galima padaryti šiuo atveju? Apie patį įvykį, bent jau kol kas, deja, beveik jokių. Tačiau, kas vyko po to, yra labai svarbu ir indikatyvu, o neišspręstos problemos kažkada ateityje gali kainuoti dar daugiau gyvybių.

Todėl dabar trumpam įsivaizduokime, kad šie pilotai dabar sėdi gelbėjimosi valtyje arba plūduriuoja su liemenėmis, lėktuvas nuskendo ir jie laukia pagalbos. Oro temperatūra – gal koks 11–13 laipsnių, vandens – apie 9–11, banguoja. Tokioje temperatūroje sušlapus galimybės išgyventi yra skaičiuojamos ne dienomis, bet valandomis.

Kas vyksta toliau? O gi kurį laiką nieko. Pagal aviacinius reikalavimus orlaiviui sėkmingai neuždarius skrydžio plano (t.y. neatvykus į oro uostą arba nepranešus apie sėkmingą tūpimą), po 30 minučių turi būti siunčiami gelbėtojai. Niekas neturi nieko svarstyti ir dvejoti – reikia veikti pagal procedūras.

Šiuo atveju, panašu, kad kažkiek buvo delsiama ir, sprendžiant iš viešų pranešimų, buvo prarasta pirmoji ir pati svarbiausia valanda. Ar ši valanda buvo prarasta prasmingai (analizuojant duomenis ir bandant identifikuoti galimą orlaivio avarijos vietą), ar beprasmiškai – nesiimu diskutuoti, nes oficiali informacija (kol kas) nebuvo viešai pateikta.

Elgėsi ne taip, kaip reikia

Tai, kas vyko toliau, dabar jau žvelgiant atgal iš poros dienų perspektyvos, taip pat atrodo keistai. Pirmosiomis valandomis, kai dar buvo apčiuopiama tikimybė rasti išsigelbėjusiuosius, buvo prasminga siųsti visas įmanomas pajėgas ir bandyti aktyviai ieškoti.

Mes nežinome, kokią informaciją turėjo sprendimus priiminėjantys ir gelbėjimo operaciją koordinuojantys žmonės, galbūt toks atsakas buvo visiškai adekvatus (įvertimus švedų ir latvių pagalbą), bet antrasis gelbėjimo įrangą turintis sraigtasparnis tuo metu stovėjo ant žemės, valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnių pagalbos net nebuvo paprašyta, o paieškos lėktuvai buvo išsiųsti tik kitą dieną.

Tuo metu lėtaeigiai kariniai laivai visą pusdienį plaukė į spėjamą lėktuvo sudužimo vietą. Po dienos, nieko neradus, sekmadienį vakare visi gelbėjimo orlaiviai buvo atšaukti, laivai vėl lėtai grįžo atgal į uostą.

Tada paskelbiama, kad gelbėjimo operacija yra nutraukiama, bet pirmadienį ryte vėl šaukiamas pasitarimas ir apie vienuoliktą ryto nusprendžiama atnaujinti paieškas. Vėl išplaukia laivai, pakyla lėktuvai. Nuo avarijos praėjusios beveik dvi paros. Tuo pačiu metu prasideda visiškas atsakingų tarnybų komunikacinis fiasko, gandų ir vienas kitam prieštaraujančių pranešimų srautas.

Tikisi prasmingų išvadų

Pilotų artimiesiems informacija neteikiama. Informaciniame vakuume laikomi internetiniai portalai – visiškai nukvailėję ir rašo bet ką, į „breaking-news“ pagrindinius straipsnius dedami žmonių pasakojimai, kurie tą dieną virš Palangos matė šį lėktuvą (iš tikro kitą pramoginius skrydžius darantį tokį pat orlaivį „An-2“). Pilotų artimieji pasisamdo „Cessna“ ir iš nevilties savarankiškai ima ieškoti dingusio orlaivio.

Aš nesiimu spręsti, teisti ar konstatuoti, kad gelbėjimosi operacija buvo daroma nemokšiškai. Gal dėl latvių ir švedų pagalbos resursų buvo daugiau, nei reikia. Gal tikrai nieko geriau nebuvo įmanoma padaryti. Labai tikiuosi, kad atsakas buvo adekvatus, priimtas laiku ir profesionalus. Kažkas turbūt padarys tyrimą, išsiaiškins ir kompetentingai konstatuos, gal kažką pagirs, gal kažką nubaus, o geriausia – jei padarys išvadas ir ateityje klaidų, jei tokių buvo, nebekartos.

Tačiau aš galiu drąsiai teigti, kad labai nemokšiškai, mėgėjiškai ir neadekvačiai buvo vykdoma komunikacija. Efektyvi, laiku suteikta ir reguliari komunikacija yra labai svarbi bet kurios krizinės situacijos valdymo dalis. Šiuo atveju nukrito mažas lėktuvas su dviem žmonėmis. Kas būtų buvę, jei būtų nukritęs keleivinis laineris su kokiais dviem šimtais žmonių? Kokia panika ir informacinis chaosas būtų kilęs šitaip valdant komunikaciją? Šią pamoką tarnyboms reikia išmokti ir ateityje būti pasiruošus.

***

Prezidentė: paieška Baltijos jūroje rodo koordinavimo stoką

Virš Baltijos jūros dingusių pilotų paieškos operacija parodė už žmonių gelbėjimą atsakingų institucijų koordinavimo stoką, antradienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Dingusių pilotų paieškos operacija rodo už žmonių gelbėjimą atsakingų institucijų koordinavimo stoką. Sprendimus dėl žmonių paieškos jūroje priima ir gelbėjimo darbus organizuoja Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras. Tokios nelaimės atveju būtina sutelkti visus turimus valstybės institucijų pajėgumus“, – teigė Prezidentė.

D. Grybauskaitės komentarą, atsakydama į BNS klausimą, pateikė Prezidentės spaudos tarnyba.

Iš Švedijos į Lietuvą skridęs lėktuvas „An-2“ su dviem patyrusiais pilotais virš Baltijos jūros dingo šeštadienio popietę. Lėktuvo pėdsakų iki šiol neaptikta.

Kritikai teigia, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos pradžioje nebuvo pasitelkti visi turimi pajėgumai. Pasieniečių sraigtasparnis ir karinis laivas „Kuršis“ su specialia įranga dugno žvalgybai ir paieškai prie operacijos prisidėjo antradienį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...