captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tauro ragams – kone keturi tūkstančiai metų

Noriūnų kaime (Kupiškio r.) gyvenantiems Algiui ir Juzei Neiberkoms sužibo viltis sulaukti atlygio už 2011-ųjų vasarą aptiktus išnykusio istorinio gyvūno tauro ragus, nes paaiškėjo, kad jie labai seni. 

Noriūnų kaime (Kupiškio r.) gyvenantiems Algiui ir Juzei Neiberkoms sužibo viltis sulaukti atlygio už 2011-ųjų vasarą aptiktus išnykusio istorinio gyvūno tauro ragus, nes paaiškėjo, kad jie labai seni.

Anksčiau manyta, kad prie Skapiškio tvenkinio (Kupiškio r.) rasti ragai galėjo priklausyti vienam paskutinių Lietuvoje gyvenusių taurų. Jie nuo žemės paviršiaus išnyko beveik prieš 500 metų.

Prieš kelias savaites Gamtos tyrimo centro Radioizotopų tyrimo laboratorijos mokslininkai nustatė, kad tauras, kuriam priklausė ragai, Lietuvos žeme vaikščiojo prieš 3860 metų. Ragai buvo ištirti radioaktyviosios anglies metodu.

Sensacingą radinį iškasęs ekskavatorininkas A. Neiberka iki šiol nėra gavęs atlygio už radinį.

Dabar ragai perduoti Kupiškio etnografijos muziejui. Paaiškėjus, kad radiniui kone keturi tūkstančiai metų, Kupiškio savivaldybė pažadėjo A. Neiberkai skirti atlygį už ragus. Manoma, kad jis turėtų siekti nuo 1000 iki 2000 litų.

A. Neiberkos žmona J. Neiberkienė penktadienį „Lietuvos rytui“ pasidžiaugė, kad atgavusi viltį bent po dvejų metų sulaukti atlygio už vyro radinį.

„Kai konfiskavo tuos ragus ir nesumokėjo pinigų, vyras labai supyko. Sakė, kad būtų geriau traktoriumi per juos pervažiavęs.

Gerai, kad dar suspėjome ragus nufotografuoti. Tai nors atminimas liko”, – kalbėjo moteris.

J. Neiberkienė sakė, kad jų šeima buvo sumaniusi, kaip pritaikyti istorinio gyvūno ragus. „Norėjome pasidaryti žvakidę. Ten yra trys įdaubos, į kurias galima įstatyti tris žvakes“, – aiškino Noriūnų gyventoja.

Moteris prisipažino, kad vyro radinys buvo gerokai sujaukęs šeimos gyvenimą. Į jų namus brovėsi smalsuoliai, iš visos Lietuvos skambino giminės. J. Neiberkienė pasidžiaugė, kad tauro ragų nebėra, nes esą vienu metu juos buvo pradėjusi net sapnuoti.

Atlygio net neprašė

Kauno zoologijos muziejuje šiuo metu eksponuojama penkiolikos taurų liekanos. Anksčiausia muziejuje esančio tauro rago radimo data – 1931-ieji. Naujausias radinys – 2011 metų vasarą.

Šį tauro ragą muziejui padovanojo Ariogalos gyventojas J. Džiaugys. Istorinio gyvūno liekaną Dubysos dugne nardydamas upėje pastebėjo J. Džiaugio sūnus. J. Džiaugys nereikalavo jokio atlygio.

Kitaip pasielgė Prienų gyventojas, kuris prieš keliolika metų rado ledynmečio gyvūno gauruotojo raganosio kaukolę, po žeme pragulėjusią 40 tūkstančių metų.

Muziejus radinio savininkui pasiūlė už radinį sumokėti 7 tūkst. litų. Bet žmogus nesutiko – pareikalavo dešimtis kartų didesnės sumos.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...