captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rygoje gali žlugti Lietuvos planai: Maskva pasiekė savo?

Rusijos karas prieš Ukrainą turi ilgalaikių pasekmių, kurios labai nepalankios Lietuvai. Jėgos panaudojimas prieš kaimyninę valstybę papiktino Vakarų valstybes, nes ja buvo paminti esminiai tarptautiniai principai, bet mažai kas abejoja, kad Rusija pasiekė pagrindinius geopolitinius tikslus: pristabdė NATO plėtrą bei apgriovė Europos Sąjungos Rytų partnerystės pamatus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos karas prieš Ukrainą turi ilgalaikių pasekmių, kurios labai nepalankios Lietuvai. Jėgos panaudojimas prieš kaimyninę valstybę papiktino Vakarų valstybes, nes ja buvo paminti esminiai tarptautiniai principai, bet mažai kas abejoja, kad Rusija pasiekė pagrindinius geopolitinius tikslus: pristabdė NATO plėtrą bei apgriovė Europos Sąjungos Rytų partnerystės pamatus.

Rygoje vyksiantis Rytų partnerystė viršūnių susitikimas gegužės 21–22 d. bus gerokai liūdnesnis nei ankstesni: jame nebus keliami jokie dideli tikslai, bet bandoma susidoroti su liūdnomis pasekmėmis.

„Yra nerimą keliančių ženklų, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys  galvoja, jog dabartinis politinis ir geopolitinis kontekstas nėra palankus stipresniems Rytų partnerystės žingsniams: narystės perspektyvos aktualizavimui (kas iš esmės reikštų didesnę paskatą daryti reformas), spartesniems žingsniams bevizio režimo srityje. Daliai šalių atrodo, kad dabartiniame kontekste tam ne laikas, kad geriau palaikyti mažesnį aktyvumą neva kol susidėlios aiškesnė situacija su Ukraina“, – sakė Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.

Nenori erzinti Rusijos

Lietuvos diplomatai jau dabar dėlioja teigiamus ir neigiamus būsimo susitikimo aspektus. Rusija jau sugebėjo įsiterpti į Europos Sąjungos ir Ukrainos derybas dėl praktinio Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo, todėl kyla grėsmė, kad Maskva gali bandyti primesti trišalį formatą Gruzijai ir Moldovai.

Ukraina 2014 m. birželio mėnesį pasirašė Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, tačiau svarbiausiosios prekybinės dalies įgyvendinimas buvo atidėtas iki 2016 m. sausio mėnesio.

Kaip teigia Lietuvos atstovai, vienas nepalankiausių variantų, jei praktinės dalies įgyvendinimas vėl būtų atidėtas.

Dar viena diskusija Europoje – bevizis režimas su Rytų partnerystės programoje dalyvaujančiomis šalimis.

Moldova jau yra pasirašiusi bevizio režimo susitarimą, Gruzija – atitinka visus standartus ir galėtų gauti bevizį režimą, bet Europos šalys bijo erzinti Rusiją.

Europos Komisija neseniai paskelbė trečią raportą, kuriame Gruzijos pažanga įvertinta teigiamai, bet ji vis tiek paliekama įgyvendinti antrosios pakopos reikalavimų, nors jau galėtų būti vienodoje padėtyje su Moldova.

Ukrainos pažanga irgi buvo įvertinta teigiamai, ji pereina į antrosios pakopos derybas. 

Lietuvos siekis Rytų partnerystės susitikime būtų įtvirtinti Gruzijos ir Ukrainos pasiekimus šioms šalims derantis dėl palengvinto vizų režimo.

Ar pripažinsime Rusijos įtakos zoną?

Rytų partnerystės programoje iš viso dalyvauja 6 valstybės: Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas ir Baltarusija. Tačiau Rygos viršūnių susitikime veikiausiai bus įtvirtintas individualus požiūris į kiekvieną programos narę, nes dėl savo įvairovės ir santykio su Rusija šalys nebegali būti vertinamos vienodai.

Armėnija ir Baltarusija yra Rusijos sukurtos Eurazijos Sąjungos narės. Tai joms užkerta kelią derėtis dėl Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga.

Tačiau Armėnija derasi su Europos Komisija dėl atskirų nuostatų, išrinktų iš Asociacijos sutarties. Rytų partnerystės susitikime Armėnija gali pasirašyti susitarimą su Europos Komisija dėl bendro pobūdžio principų. Kai kurie politikai tai vadina bandymu stovėti plačiai praskėtus kojas.

Baltarusijos ir Armėnijos susisaistymas su kaimyne Rusija turi ir kitokių pasekmių: šios valstybės prieštarauja Krymo paminėjimui Rygos viršūnių susitikimo deklaracijoje. Iš esmės Jerevanas ir Minskas šiuo klausimu atstovauja Rusijos pozicijai ir tai kelia nerimą: ar galima pasitikėti šiais partneriais?

Azerbaidžanas neketina susisaistyti nei su Europos Sąjunga, nei su Eurazijos Sąjunga, šios šalies tikslas – strateginė partnerystė su Europa bei strateginės modernizacijos susitarimas. Azerbaidžanas taip pat derasi dėl palengvinto vizų režimo bei norėtų patekti į antrą etapą.

Baltarusija taip pat negali pasirašyti asociacijos ir prekybos susitarimų su Europos Sąjunga, bet norėtų vizų režimo supaprastinimo.

Kaip teigia Lietuvos diplomatai, Rygos susitikime bus koncentruojamasi, kaip judėti toliau, tačiau dalis šalių į deklaraciją gali siekti įrašyti frazę apie būtinybę atsižvelgti į kaimynių kaimynų interesus. Akivaizdu, kad mintyse turima Rusija.

Lietuvos diplomatai jau nebeslėpdami kalba, kad dėl Vokietijos įtakos Rygos Rytų partnerystės susitikimą nutarta nuleisti į mažiausiai ambicingą lygmenį.

L. Kasčiūnas: matau pavojų

Rytų Europos studijų centro analitikas L. Kasčiūnas sako nenorintis procesų vertinti kaip Rusijos pergalės, bet pripažįsta, kad reikalai nuo Vilniaus viršūnių susitikimo pakrypo akivaizdžiai prasta linkme.

„Nenoriu aš to vertinti kaip Rusijos pergalės, bet jeigu prieš Vilniaus viršūnių susitikimą buvo galvojama, kaip suteikti naują postūmį Rytų partnerystei, tai šiandien turime galvoti, kaip išsaugoti šią iniciatyvą, kaip rasti daugiau instrumentų bendrauti su atskiromis šalimis. Nes akivaizdu, iš šešių šalių trys yra ant atsarginių suolelio – Baltarusija faktiškai išvis nedalyvauja, ji yra Muitų sąjungoje, Azerbaidžanas į pasaulį žvelgia kaip didžioji ar vidutinio dydžio valstybė, nori strateginių derybų, Armėnija yra Rusijos geopolitinis įkaitas“, - kalbėdamas apie būsima Rytų partnerystės susitikimą sakė L. Kasčiūnas.

Ukraina, Moldova ir Gruzija – kur kas sėkmingesnės šalys, bet visos turi teritorinių ginčų su Rusija: Kijevas – Krymą ir Donbasą; Moldova – Padniestrę, Gruzija – Pietų Osetiją ir Abchaziją.

Ukraina ir Moldova taip pat pasižymi ydomis, kurios Europos šalims neatrodo lengvai išgyvendinamos: korupcinėmis schemomis, verslo ir politikos suaugimu, vietos oligarchų klestėjimu. Moldova iš dalies gravituoja Rytų pusėn, o gyventojai apklausose nėra nusiteikę prieš jungimąsi prie Muitų sąjungos. Šioje šalyje taip pat stiprėja gagaūzų autonominis judėjimas. Gruzijoje sustiprėjo vertybinė kritika Europos Sąjungai iš dvasininkų sluoksnio pusės. 

L. Kasčiūnas teigia, kad Rytų partnerystė buksuos tol, kol nebus apsispręsta, ar ji yra alternatyva narystei Europos Sąjungoje, ar tarpinė stotelė į narystę.

„Dabar atrodo, kad ryškėja pirmas modelis“, – sako politologas.

Rytų Europos studijų centro analitiko teigimu, Rytų partnerystę stabdo ir šalys, pradedančios kalbas apie ekonominę erdvę tarp Europos Sąjungos ir Eurazijos Sąjungos.

„Iš esmės tai reikštų gerai žinomą koncepciją nuo „Lisabonos iki Vladivostoko“. Tai irgi tam tikras bandymas Rusijai parodyti, kad ją dar bus bandoma įtraukti į kažkokias iniciatyvas, jei Rusija neva stabilizuos situaciją Rytų Ukrainoje. Šiuo atveju aš matau pavojų Rytų partnerystei, jei einama į tokį formatą. Tai reikštų, kad Rytų partnerystė netenka prasmės“, – sako mokslininkas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...