captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Kasekampas: Estiją erzina lietuvių neapsisprendimas dėl VAE statybų

Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto perspektyvos po Seimo rinkimų ir referendumo Estijoje vertinamos pesimistiškai, o nemaža dalis estų jaučiasi sutrikę ir susierzinę dėl to, kad projekto ateitis po rinkimų vėl tapo neaiški, sako politologas, Estijos užsienio politikos instituto direktorius Andresas Kasekampas.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto perspektyvos po Seimo rinkimų ir referendumo Estijoje vertinamos pesimistiškai, o nemaža dalis estų jaučiasi sutrikę ir susierzinę dėl to, kad projekto ateitis po rinkimų vėl tapo neaiški, sako politologas, Estijos užsienio politikos instituto direktorius Andresas Kasekampas.

Politologas interviu naujienų agentūrai ELTA sakė tikįsis, kad Vyriausybė priims sprendimą dėl VAE statybų tik nuodugniai įvertinusi visas aplinkybes, bet pripažino, kad dauguma estų turbūt nenorėtų, jog nauja atominė elektrinė būtų statoma jų šalyje.

ELTA: Koks apskritai Estijoje vyrauja požiūris į naująją Lietuvos Vyriausybę? Ar galėtumėte pasakyti, kad tarpvalstybiniuose Estijos ir Lietuvos santykiuose po rinkimų įvyko kokių nors permainų?

A. Kasekampas: Visų pirma mūsų šalies žmonėms apskritai niekada taip nerūpėjo Lietuvos politika, kaip dabar. Tai, žinoma, yra rinkimų ir referendumo rezultatų pasekmė. Turiu pasakyti, kad po pirmojo rinkimų turo, kuomet laimėjo Darbo partija, mes buvome šokiruoti. Estijoje vyrauja įsivaizdavimas, kad Darbo partija yra populistai, kuriems didelę įtaką daro Rusija, ir daug kas iš pradžių rinkimų rezultatais labai nusivylė.

Bet dabar, socialdemokratams suformavus Vyriausybę, estai suprato, kad dramatiškų pokyčių neįvyko. Lietuva vis dar siekia patekti į euro zoną, netrukus pradės pirmininkavimą Europos Sąjungai. Tokiomis aplinkybėmis daug galimybių manevruoti ir radikaliai keisti šalies užsienio politiką Lietuva neturi. Senasis Lietuvos užsienio politikos kursas, prie kurio mes jau pripratę ir kuris yra artimas latvių ir estų vykdomai užsienio politikai, tęsis.

Bet turiu pripažinti, kad referendumo rezultatai ir faktas, kad kairieji populistai atėjo į valdžią, mus iš pradžių tikrai nustebino. Latvija ir Estija jau labai seniai turi centro dešinės vyriausybes, ir su buvusia jūsų vyriausybe mums bendradarbiauti sekėsi labai gerai. Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas buvo ne tik artimi politinėmis pažiūromis, bet užmezgę ir artimus asmeninius ryšius. Todėl ir santykiai tarp valstybių buvo labai geri.

Žinoma, būdavo ir problemų, bet, manau, A. Kubiliui būnant Premjeru Lietuvos, Latvijos ir Estijos santykiai buvo pasiekę aukščiausią tašką, kuris, deja, jau praeityje. Kada santykiai vėl bus tokie geri, nežinia.

ELTA: Kaip Estija dabar vertina Visagino atominės elektrinės projekto ateities perspektyvas?

A. Kasekampas: Pesimistiškai. Kaip jau sakiau, mus tikrai nustebino referendumo rezultatai. Aišku, mes žinojome, kad referendumas bus rengiamas, bet daug kas tikėjosi, kad į jį neateis 50 proc. rinkėjų ir jis tiesiog neįvyks.

Naujos atominės elektrinės statybų projektas pradėtas vystyti seniai, dar Gedimino Kirkilo Vyriausybės metu, bet vis kas nors strigdavo. Galiausiai praėjusiais ir užpraėjusiais metais pagaliau ėmė atrodyti, kad reikalai juda tinkama linkme ir elektrinė tikrai gali būti pastatyta. Tačiau dabar, klausantis naujosios Vyriausybės pasisakymų, vėl niekas nebeaišku.

Daug kas Estijoje dėl to jaučiasi sutrikę, ir, pasakyčiau, netgi pyksta. Kyla įspūdis, kad Lietuva yra nepatikimas partneris. Galų gale susierzinimą kelia ir tai, kad penkis šešis metus mes dirbome, siekdami, kad ši elektrinė būtų pastatyta, o dabar pasirodo, kad visas tas darbas gali nueiti veltui.

Estija ir Latvija turi planuoti savo energetikos ateitį ilgalaikiam laikotarpiui. Ir atominė elektrinė taip pat yra to plano dalis. Energetika – sritis, kurioje itin reikalingas toks planavimas ilgalaikėje perspektyvoje, netgi dešimtmečiams. O dabar vėl grįžtame į neapibrėžtumo, nežinomybės periodą, kurį, atrodė, jau buvome palikę už savęs. Todėl jūsų mūsų susierzinimas neturėtų stebinti.

Estijoje kartais svarstoma, kad gal mums reikia pasistatyti savo nedidelę atominę elektrinę. Man asmeniškai atrodo, kad tai kvaila idėja. Bet tokie svarstymai apskritai kyla tik dėl to, kad neaišku, ko tikėtis iš Lietuvos.

ELTA: O koks požiūris Estijoje vyrauja į atominės energetikos ateitį? Ar jūsų šalies piliečiai apskritai ja pasitiki labiau negu lietuviai?

A. Kasekampas: Daugumai estų priimtina, kad nauja atominė elektrinė būtų statoma Lietuvoje, kadangi jūsų šalyje atominė elektrinė jau yra stovėjusi, ir mes prie to esame pripratę. Bet aš nemanau, kad dauguma estų norėtų, kad nauja atominė elektrinė stovėtų jų šalyje.

Žinoma, skepticizmo dėl atominės energetikos ateities tikrai esama. Bet diskusijos dėl to vyksta visur, taip pat ir jūsų šalyje. Atominės elektrinės ir atominė energija daug kam atrodo įtartini, nesaugūs dalykai, kartais žmonės iš principo linkę jais nepasitikėti. Bet negalime pamiršti ir energetinės nepriklausomybės, energetinio saugumo klausimų. Šiuos dalykus reikia kažkaip suderinti.

ELTA: Ar manote, kad naujos atominės elektrinės statyba tikrai tokia svarbi regiono saugumui ir būtina siekiant energetinės nepriklausomybės, kaip mėgdavo pabrėžti buvusi Lietuvos Vyriausybė? Kokių alternatyvų Visagino atominės elektrinės projektui matote?

A. Kasekampas: Alternatyva paprasta – visada galite pirkti elektrą iš savo kaimynų. Jei neklystu, dalį savo elektros jūs dabar perkate iš Estijos. Tačiau mes savo elektrą gaminame iš skalūnų, o tai taip pat nėra labai draugiška aplinkai technologija. Be to, skalūnų atsargos anksčiau ar vėliau baigsis.

Aš tikiuosi, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė, dabar iš naujo įvertindama projektą, tai darys iš tikro labai atidžiai ir nuosekliai ir prieš priimdama sprendimą tikrai įvertins visas aplinkybes. Regiono energetiniam saugumui Visagino atominė elektrinė yra labai svarbi.

ELTA: Be Visagino atominės elektrinės, kokias kitas sritis, kuriose Baltijos šalių bendradarbiavimas yra būtinas, Jūs įžvelgiate?

A. Kasekampas: Norėčiau paminėti „Rail Baltica“ projektą. Estija yra labiau izoliuota nuo likusios Europos dalies negu Lietuva. pastaruoju metu mūsų šalyje esama daug nuogąstavimų, kad mūsų nacionalinės avialinijos bankrutuos, Lietuva panašią situaciją jau išgyveno. Tai labai apribotų mūsų susisiekimą su likusiu pasauliu, todėl mums „Rail Baltica“ įgyvendinimas yra labai svarbus. Be to, žvelgiant plačiai, tai svarbu ir viso regiono saugumui.

ELTA: Ar apskritai ateityje dar matote Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip vientisą regioną su bendrais tikslais?

A. Kasekampas: Tikrai taip. Bet manau, kad turėtume kalbėti apie didesnį regioną, kurį sudaro ne tik Lietuva, Latvija ir Estija. Toks bendras regionas turėtų apimti visą Baltijos jūrą. Lietuva, Latvija ir Estija yra per mažos, kad, net ir veikdamos kartu, tarptautiniu mastu galėtų ką nors reikšmingo pasiekti. Šiaurės šalys taip pat, ir jos ima tai suvokti.

Tačiau Baltijos jūros regionas, veikdamas kartu kaip regionas, jau gali daryti įtaką ir turėti poveikį pasaulio ar bent jau Europos politiniams procesams. Didžiausia problema ta, kad, žiūrint geografiškai, Baltijos jūros regioną sudaro ne tik Šiaurės šalys kartu su Lietuva, Latvija ir Estija, bet ir Vokietija su Lenkija, o šios dvi šalys nelinkusios savęs laikyti Baltijos jūros regiono šalimis.

Jei vokiečiai ir lenkai supras, kad jie taip pat priklauso Baltijos jūros regionui, ir prisidės prie bendrų regiono siekių, regionas taps svarbiu tarptautinės politikos veikėju. Tačiau net ir be šių šalių penkios Šiaurės šalys ir trys Baltijos šalys kartu Europoje jau turi tam tikrą svorį.

Bet kokiu atveju, lietuviai neturėtų baimintis, kad estai draugaus tik su Šiaurės šalimis ir pamirš apie Lietuvą ir Latviją. Kultūriškai mes artimesni suomiams, bet iš išorės mus, Latviją ir Lietuvą vis tiek visi suvokia kaip einančias kartu. Nemanau, kad Šiaurės šalys į savo gretas norėtų priimti Estiją, tuo pačiu pamiršdamos apie Lietuvą ir Latviją, kadangi mes vis tiek esame artimi.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...