captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: dėl seksualinės orientacijos darbe diskriminuojami asmenys bijo skųstis

Nors Lietuva pagal toleranciją homoseksualių asmenų atžvilgiu yra tarp labiausiai atsilikusių Europos Sąjungos valstybių, skundų šiuo pagrindu ypač dėl diskriminacijos darbe beveik nesulaukiama.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Nors Lietuva pagal toleranciją homoseksualių asmenų atžvilgiu yra tarp labiausiai atsilikusių Europos Sąjungos valstybių, skundų šiuo pagrindu ypač dėl diskriminacijos darbe beveik nesulaukiama.

Kaip per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė lygių galimybių kontrolierės patarėja Laima Vengalė-Dits, taip yra dėl baimės prarasti darbą.

„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba negauna tiek daug skundų iš asmenų, kurie patyrė diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos. Ta problema yra ne tik Lietuvoje, mes su tuo pačiu susiduriame Europos Sąjungos lygių galimybių ombudsmenų tinkle. Ir tas nepranešimas apie tam tikrą įvykį, ypač jei kalbu apie darbo santykių sritį, yra baimė prarasti darbą, susilaukti neigiamos reakcijos, nors pagal įstatymą tokie žmonės yra saugomi nuo persekiojimo ir neigiamų pasekmių“, – teigė ji.

Patarėja patvirtino, kad iš pernai tarnyboje pradėtų 77 tyrimų nebuvo nė vieno dėl diskriminavimo seksualinės orientacijos pagrindu.

„Bet galiu patvirtinti, kad tie skundai, kurie anksčiau buvo gauti iš Lietuvos gėjų lygos, beveik visi buvo pagrįsti ir buvo įrodyta, kad tai – diskriminacija dėl seksualinės orientacijos. Tad norėčiau, kad nebijotumėte kreiptis ir apie tai kalbėti“, – paragino L. Vengalė-Dits.

Ji taip pat sutiko, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas ir Vyriausybės šiemet patvirtintas nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinis planas yra „parengtas puikiai“, tačiau didžiausia problema šioje srityje yra nepakankamas politiką formuojančių asmenų, t. y. valstybės tarnautojų, Seimo narių padėjėjų ir pačių Seimo narių, švietimas. Nes būtent kai kurie pareigūnai ar politikai dar yra linkę viešai įžeidinėti homoseksualius ar translyčius asmenis, tai toleruojama visuomenėje ir už tai nėra baudžiama, o politikai net tampa pavyzdžiu.

Anot jos, būtent nepasitenkinimas tokiais žmonėmis aukščiausiuose sluoksniuose formuoja šių asmenų socialinę atskirtį.

„Neapykantos kalbos Lietuvoje dar nedraudžiamos. Jas reikėtų uždrausti arba numatyti atsakomybę už tai“, – sakė patarėja.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...