captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dviratininkų KET pažeidimai: girti ir nedrausmingi – „iš principo“

Lietuvoje gyvenantis vokietis negali atsistebėti pamatęs vaizdą, kaip į degalinę prie Marijampolės atvažiuoja tvarkingai ekipuotas – su ryškiaspalve liemene ir šalmu – bet visiškai girtas dviratininkas, kuriam, maža to, prireikė nusipirkti daugiau degtinės.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvoje gyvenantis vokietis negali atsistebėti pamatęs vaizdą, kaip į degalinę prie Marijampolės atvažiuoja tvarkingai ekipuotas – su ryškiaspalve liemene ir šalmu – bet visiškai girtas dviratininkas, kuriam, maža to, prireikė nusipirkti daugiau degtinės.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, dažniausi dviratininkų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai – važiavimas esant neblaiviems, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams bei kelio ženklų nesilaikymas. Dviračių entuziastas Frankas Kulikauskas stebisi žmonių logika miesteliuose: „Jie važiuoja dviračiu pas draugus, kad galėtų prisigerti. Argumentuoja, kad jei neblaivūs važiuos mašina, tai gali užmušti kitą žmogų, o jei važiuos dviračiu – esą galbūt užmuš tik juos.“

Šių metų sausio–balandžio mėnesiais išaiškinti 4366 dviračių vairuotojų padaryti KET pažeidimai. Tuo metu praėjusiais metais buvo išaiškinta 11 tūkst. 143 pažeidimai, 2013-aisiais – 7749, o 2012-aisiais – 7845 pažeidimai.

Šiemet eismo įvykiuose žuvo trys dviračių vairuotojai (68 metų vyras Tauragėje; 58 metų moteris Jurbarko rajone; 13 metų berniukas Mažeikių rajone) – visi šviesiuoju paros metu. 2014-aisias metais žuvo 19 dviratininkų, iš kurių trys – tamsiuoju paros metu. 2013-aisaiis žuvo 18 dviratininkų, iš kurių penki – tamsiuoju paros metu.

Daugiausia pažeidimų – Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės apskrityse

Šiemet iš daugiau nei 4 tūkst. dviračių vairuotojų, kurie padarė KET pažeidimus, 2471 buvo neblaivūs. Be to, nepaklūsta eismo reguliavimo signalams, nesilaiko kelio ženklų, eismo tvarkos automagistralėse reikalavimų, pasitaiko atvejų, kai dviračiai neatitinka KET reikalavimų.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

Dviračių entuziastas, nuo 1999-ųjų Lietuvoje gyvenantis vokietis Frankas Kulikauskas sako, kad kultūra mūsų šalyje nėra labai aukšta ne tik dviratininkų, bet ir automobilių vairuotojų.

„Man, važiuojant dviračiu, taip pat nepatinka, kai automobilių vairuotojai staiga suka į dešinę, nerodydami posūkio. Tačiau sutinku, kad daugelis dviratininkų jaučia per daug laisvės, važiuoja, kur nori. Pastebiu, kad nemažai važiuoja prieš kryptį, tuomet juokauju, kad gal tokie žmonės ilgai gyveno Anglijoje. Nemažai nakties metu važiuoja be šviesų, nors tai ypač pavojinga dviratininkui, nes jis yra labai blogai matomas. Dauguma dviratininkų vairuoja mašiną, todėl turėtų žinoti taisykles, bet nesuprantu, kodėl automobilius vairuoja būtent taip, o dviračius – jau kitaip“, – svarsto LRT.lt pašnekovas.

Šešiolika metų Lietuvoje gyvenantis F. Kulikauskas, kuris kasryt į darbą Senamiestyje važiuoja dviračiu iš Vilkpėdės, pastebi, kad Lietuvos miestuose skiriasi dviratininkų vairavimo įpročiai: „Esu gyvenęs Kaune ir Klaipėdoje. Uostamiestyje dviratininkų kur kas daugiau, šis miestas yra lygus. Nemažai žmonių savaitgaliais važiuoja prie jūros ar į sodus. Vilniuje didesnis tempas, kyla daugiau konfliktų tarp dviratininkų ir automobilių vairuotojų.“

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vykdomų prevencinių priemonių rezultatai rodo, kad daugiausia dviračių vairuotojų pažeidimų nustatoma Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų prižiūrimose teritorijose.

Su šalmu ir liemene – į degalinę degtinės

Per keturis šių metų mėnesius išaiškintas 2471 neblaivus dviračio vairuotojas, 2014-aisiais – 8125, tuo metu 2013-aisiais buvo sulaikyti 5845 neblaivūs dviratininkai.

Dviračių entuziastas F. Kulikauskas stebisi žmonių noru sėsti prie dviračio vairo esant neblaiviems.

„Prieš Kalėdas automobiliu vykau į Vokietiją, ir prie Marijampolės teko sustoti užsipilti kuro. Buvo tamsu, o į degalinę atvažiavo visiškai girtas dviratininkas. Jis dėvėjo ryškiaspalvę liemenę, šalmą, tačiau atvažiavo dar nusipirkti degtinės. [...] Mažesniuose miestuose ne kartą teko matyti, kai žmonės važiuoja dviračiu pas draugus, kad galėtų prisigerti. Argumentuoja, kad jei neblaivūs važiuos mašina, tai gali užmušti kitą žmogų, o jei važiuos dviračiu – esą galbūt užmuš tik juos“, – tokiu sąmoningumu stebisi LRT.lt pašnekovas.

Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad vadeliojimas ir jojimas, dviračių vairavimas, kai tai padaro neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, kuriems nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų.

Vadeliojimas ir jojimas, dviračių vairavimas, kai tai padaro neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, kuriems nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, – užtraukia baudą nuo 144 iki 202 eurų.

Provincijos gyventojai prie liemenių priprato, miestiečiai niekaip nepripranta

Lietuvos kelių policijos tarnybos Bendrųjų reikalų grupės vyresnioji specialistė Marija Kazanovič teigia, kad dviratininkai pamažu įpranta dėvėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, ypač provincijoje.

„Didesnė problema – miestuose. Be to, yra ir tokių asmenų, pavyzdžiui, važinėjančių savo malonumui, laisvalaikiu, taip pat sportininkų, kurie šviesiuoju paros metu važiuoja važiuojamąja kelio dalimi nedėvėdami tokios liemenės. Būtent iš kažkokio principo nevykdo įstatymo. Nors jie patys yra paprastai ir automobilių vairuotojai ir, žinoma, iš praktikos žino, kaip pėsčiasis, dviračio vairuotojas, turintis atšvaitą ar kitą šviesą atspindintį daiktą, yra iš tolo pastebimas“, – portalui LRT.lt kalbėjo M. Kazanovič.

Portalui LRT.lt pasiteiravus, ar policija rengia specialius reidus, kurių metu stebima, kaip dviratininkai laikosi KET, M. Kazanovič atsakė: „Specialiosios prevencinės priemonės vykdomos nuolat. Per metus šalyje organizuojama apie 20 tokių respublikinių prevencinių priemonių.“

2014-ųjų paskutinįjį ketvirtį vykdytų respublikinių prevencinių priemonių metu buvo išaiškinti 456 dviračių vairuotojai, nevykdę jiems keliamų reikalavimų šviesiuoju paros metu (dėvėti ryškiaspalvę liemenę arba važiuoti įjungus dviračio priekyje ir gale atitinkamus žibintus). Šiemet tokių priemonių metu užfiksuoti 593 pažeidimai.

F. Kulikauskas pasakoja, kad Vokietijoje reikalavimo dėvėti ryškiaspalvę liemenę nėra, ten reikalaujama, kad dviratis turėtų atšvaitus ir būtų su šviesomis. „Dabar, kai važiuoju su mažu vaiku, dažniausiai užsidedu liemenę. Bet kartais būna juokinga, kai eini į prekybos centrą ir žmonės galvoja, kad aš koks nors apsaugininkas ar statybininkas. Ne visada būna malonu vaikščioti su ta liemene“, – juokiasi dviratininkas.

V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Taisyklės, kurių privalo laikytis dviratininkai:

• važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims; gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas;

• dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą;

• važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį; kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto;

• jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms;

• važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...