captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Ulbinaitė lieka išteisinta

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė vėl švenčia pergalę – Vilniaus apygardos teismas paliko galioti jai paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį byloje dėl tariamo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimo.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė vėl švenčia pergalę – Vilniaus apygardos teismas paliko galioti jai paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį byloje dėl tariamo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimo.

Taip D. Ulbinaitė jau antrą kartą nušluostė nosį valstybinį kaltinimą palaikančiam Generalinės prokuratūros prokurorui Gintui Ivanauskui, kuriam taip ir nepavyko įrodyti, jog buvo padaryti nusikaltimai, kuriais ji ilgą laiką buvo kaltinama.

Teismas nutarė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintos medžiagos dalis negali būti laikoma valstybės paslaptimi, o šios pažymos paviešinimas niekam nepadarė žalos.

„VSD rašte nurodyta informacija nėra valstybės paslaptis“, – pabrėžė kolegijos pirmininkė Rosita Patackienė.

Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių. Prokuroras šalies vadovės patarėjai siūlė skirti 250 MGL (9 415 eurų) baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Pasak teismo, VSD rašte buvo nurodytos dvi informacijos, sudarančios paslaptį, pažymėtos slaptumo žyma „Slaptai“.

„Nustatomos informacijos slaptumo žyma ir suteikiamas apsaugos lygis turi būti proporcingas įslaptinamos informacijos svarbai bei žalos, kuri atsirastų neteisėtai atskleidus ar praradus tokią informaciją, dydžiui, – pažymėjo teismas. – Šiuo atveju valstybės paslaptimi gali būti savo turiniu itin svarbi informacija, kurios atskleidimas sukeltų grėsmę svarbiausiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, pažeistų svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus bei ginamus ir saugomus santykius.“

Teismas konstatavo, kad VSD parengta analitinė informacija, nors ir susijusi su kitos valstybės rizikos veiksnių ir grėsmių vertinimu, tačiau nėra pagrindo minėtą informaciją pripažinti valstybės paslaptimi, nes jos turinio atskleidimas nesukels neigiamų pasekmių nacionaliniam saugumui, valstybės ir visuomenės interesams.

VSD rašte įslaptinta informacija pagal savo turinį bei galimos žalos dydį nereikalavo nustatytos apsaugos lygio – valstybės paslapties statuso.

„Bendrojo pobūdžio duomenimis pagrįsta informacija savo turiniu neatitinka valstybės paslapčių kriterijų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad minėtai informacijai suteiktas apsaugos lygis yra proporcingas įslaptinamos informacijos svarbai bei galimos žalos dydžiui“, – teisėjai pažymėjo, kad VSD rašte nurodyta informacija nepagrįstai pripažinta valstybės paslaptimi, suteikiant slaptumo žymą „Slaptai“.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dar gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), tačiau verdiktas jau įsiteisėjo nuo pat jo paskelbimo. Prokuroras G. Ivanauskas neslėpė, kad nuosprendį skųs.

„Teismai nesirėmė visais įrodymais, kurie su kaltinamuoju aktu buvo perduoti teismui, – sakė bylą pralaimėjęs prokuroras G. Ivanauskas. – Ikiteisminio tyrimo metu teismai konstatavo, kad šioje byloje valstybės interesas atskleisti nusikaltimą, susijusį su valstybės paslapties atskleidimu, yra aukščiau nei žurnalistų interesas išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Teisminio nagrinėjimo metu teismai nustatė ir nusprendė, kad šiuo atveju žurnalisto interesas yra aukščiau nei valstybės interesas, o kaip galima suprasti iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, teismo nuomone, iš viso nebuvo padarytas nusikaltimas, nebuvo atskleista valstybės paslaptis. Manau, kad tokie skirtingi teismų sprendimai duoda pagrindą teikti kasaciniam skundui, nes tik LAT gali iš esmės formuoti teismų praktiką ir pasisakyti dėl teisės taikymo, aiškinimo.“

D. Ulbinaitė: ačiū Dievui, pagaliau viskas baigėsi

Antrą kartą išteisinamąjį nuosprendį išgirdusi D. Ulbinaitė neslėpė džiaugsmo, kad sugebėjo įrodyti savo nekaltumą.

„Ačiū Dievui, kad pagaliau viskas baigėsi, kad užteko ir kantrybės, ir sveikatos, ir tikėjimo praeiti šitą sunkiai sveiku protu suvokiamą teisingumo kelią – išgirdus šį teismo sprendimą kylą viena mintis: pusantrų metų ir aš, ir žurnalistai, ir valstybės tarnautojai po teismus buvo tampomi ir žeminami nepagrįstai, – sakė D. Ulbinaitė. – Man kyla tik vienas klausimas: kas atsakys už šį neprofesionalumą.“

Paklausta, ar neketina į teismą paduoti ją nepagrįstai persekiojusius pareigūnus, šalies vadovės patarėja sakė: „Ne, nemanau. O kur kreiptis dėl dalykų, kurie neatlyginami, – dėl pažeminimo, dėl vaikų, mamos, artimųjų išgyvenimo, kolegų pasitikėjimo? Tai nėra kur kreiptis dėl tokių dalykų, jie tiesiog neatlyginami.“

Tuo metu D. Ulbinaitės advokatas Giedrius Danėlius pažymėjo, kad išteisinamąjį nuosprendį palikęs galioti teismas nutarė, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas skubotai ir nepagrįstai.

„Tai mes sakėme nuo pat tyrimo pradžios – negalėjo būti tyrimas pradėtas tą pačią dieną dėl tokios nusikalstamos veikos, – teigė advokatas. – Jeigu taip grubiai lygintume, tai kai tiriamos bylos dėl narkotikų, pirmiausiai narkotikai yra nusiunčiami į ekspertizę nustatyti, ar tai yra narkotikai, ar pieno milteliai. Šiuo atveju formaliu pagrindu, kad ant dokumentų buvo parašyta žyma, prokuratūra galvojo, jog ta yra valstybės paslaptis. Nuo pat pradžių sakėme: pirma pasižiūrėkite, ar yra nusikaltimo dalykas, nes jo nėra. Tik po to reikėjo spręsti, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai, tik po to galima ieškoti kalto žmogaus. Šiuo atveju teismas ir pasakė, kad kalto asmens paieškos tėra tik pasekmė, nes pats nusikaltimas nebuvo padarytas.“

D. Ulbinaitei žalą atlygins valstybė

Apylinkės teismo nuosprendį šioje byloje buvo apskundusi ir D. Ulbinaitė, kuri siekė, kad teismo dokumente būtų konstatuota, jog nebuvo padarytos jokios nusikalstamos veikos, o ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo pradėtas neteisėtai. Taip pat buvo prašoma konstatuoti, kad visi procesiniai veiksmai ir prievartos priemonės, taikytos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo neteisėtos.

Išteisintoji prezidentės patarėja teismo taip pat prašė iš prokuratūros priteisti visas dėl pradėto proceso patirtas išlaidas. Teismas šį prašymą iš dalies patenkino ir priteisė 579 eurus. Juos D. Ulbinaitei turės sumokėti valstybė.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2013-ųjų spalio pabaigoje, kai buvo gautas VSD generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimas, kad naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.

Žiniasklaidoje buvo atskleista dalis VSD slaptos pažymos turinio – esą Rusija gali paviešinti informaciją apie D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.

Generalinė prokuratūra nustatė, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos vadovus nebuvo paskelbta visa apimtimi ar pažodžiui perteikiant VSD slaptame rašte nurodytą informaciją.

D. Ulbinaitė prokurorų pateiktų kaltinimų niekada nepripažino. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...