captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitės veto dėl urėdijų buvo pateiktas premjero prašymu, Seimas jį atmetė

Seimas atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Seimui pakartotinai grąžintų svarstyti Miškų įstatymo pataisų ir priėmė įstatymą be pakeitimų. Vetuoti įstaymą, pasak prezidentūros, buvo paprašęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Miškas. Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Miškas. Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Seimas atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Seimui pakartotinai grąžintų svarstyti Miškų įstatymo pataisų ir priėmė įstatymą be pakeitimų. Vetuoti įstaymą, pasak prezidentūros, buvo paprašęs premjeras Algirdas Butkevičius.

Už veto atmetimą balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 4 parlamentarai, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Seimas priimtomis pataisomis dar kartą įtvirtino įstatyme urėdijų skaičių ir nustatė, kad Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos.

Šalies vadovės dekrete buvo pabrėžiama, kad įstatyme nustatytas konkretus miškų urėdijų skaičius apriboja Vyriausybės Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus tvarkyti krašto reikalus, imtis Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje nurodytos miškų ūkio reformos ir spręsti valstybės įmonių, įskaitant miškų urėdijų, reorganizavimo arba likvidavimo klausimus.

Prezidentūra pranešė, kad D. Grybauskaitė miškų įstatymo pataisas vetavo premjero A. Butkevičiaus iniciatyva.

„Miškų ūkio pertvarka yra Vyriausybės atsakomybė. Prezidentė įstatymą vetavo Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus prašymu“, – po balsavimo Seime pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidentė teikiamomis pataisomis siūlė nustatyti, kad Lietuvoje valstybinių miškų efektyvų valdymą turi užtikrinti Vyriausybė, remdamasi Seimo patvirtintomis miškų ūkio politikos kryptimis.

Aplinkos ministras: didinsime miškų plotus – o kas juos prižiūrės?

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko pranešime spaudai rašoma, jog urėdijų skaičius mažėjo nuo 1997-ųjų.

„Vien nuo 1997 metų girininkijų skaičius sumažėjo 124: nuo 474 iki 350. Girininkijose dabar paliktas pats mažiausias per visus laikus darbuotojų skaičius: girininkas, jo pavaduotojas ir vienas ar du eiguliai“,– sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

„Nesumeluosiu sakydamas, kad girininkai yra tie žmonės, ant kurių laikosi visas šalies miškininkystės ūkis. Jie yra arčiausiai miško ir su juo nuolat, diena iš dienos dirba tiesiogiai. Tai tie žmonės, kurie juos tvarko, prižiūri, įdeda daug darbo, kad mes, paprasti piliečiai, galėtume mėgautis gamtos užuovėja, juos pažintų ne tik užsienio šalių turistai, bet ir mūsų jaunimas. Tai tie žmonės, kurie kelia inkilus, sodina sodinukus, geni medžius ir atlieka kitus įvairius miško ūkio darbus.

Apmaudu, kad būtent ant jų kartais bandoma nustumti naštą „išvežti“ urėdijų valdymo aparatą: tiksliau ne vieną, o net 42 valdymo aparatus. Nustačius urėdijų skaičių įstatymu, bet kokie jų struktūros pakeitimai gultų ant žemiausios grandies – girininkų – pečių. Kitaip tariant, tiesiogines ūkininkavimo funkcijas vykdančių žmonių mažėtų, o 42 urėdijų valdymo aparatas liktų toks pat.

Miškų sritį kuruojančiam viceministrui ir generaliniam miškų urėdui duotas pavedimas rasti sprendimą, kaip atkurti sunaikintas girininkijas. Norėčiau, kad rengiant pasiūlymus būtų įtrauktos ir profsąjungos, ginančios miškininkų interesus. Pateiktas pasiūlymas bus viešai pristatytas.

Noriu priminti, kad per pastaruosius penkerius metus miškų urėdijose dirbančių specialistų skaičius sumažėjo 11 procentų – iki 2011 etato. Kas nukentėjo labiausiai? Didžiausias mažinimas vyko atleidžiant girininkijose, kurios yra pagrindinis ūkininkavimo vienetas valstybiniuose miškuose, dirbančius specialistus. Lietuvos aplinkosaugos strategijos veiksmų programoje pabrėžta, kad vienas iš aplinkosaugos prioritetų yra didinti mūsų šalies miškų plotus. Tačiau kas juos prižiūrės?

Girininkų atlyginimai yra maži, darbo daug, o girininkijų skaičius, norint išlaikyti 42 dideles urėdijų komandas, nuolat mažinamas.

Drąsiai galiu teigti, kad kuo daugiau urėdijų ir jose dirbančių „administratorių“, tuo labiau mažėja girininkų, pateikiami vis prastesni veiklos, finansiniai rodikliai – net 5 urėdijos jau dabar rodo neigiamus rodiklius. Todėl noriu kreiptis į savo kolegas ir paklausti, ar ir toliau leisime, kad asmeninės ambicijos, ryšiai ir pažintys gramzdintų miškų ūkio laivą? Sprendimus turi priimti politikai, tačiau tik remdamiesi ekspertų rekomendacijomis“, – teigė K. Trečiokas savo pranešime.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...