captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prie Seimo mitinguos Lietuvos miškininkai

Ketvirtadienį Seimui svarstant Miškų įstatymo pakeitimus, šalies miškininkai rengia mitingą, vildamiesi, kad parlamentarai pasisakys už tai, jog nebūtų išardyta urėdijų sistema.
Koplytstulpis miško deivei Medeinai. K. Vanago (BFL) nuotr.
Koplytstulpis miško deivei Medeinai. K. Vanago (BFL) nuotr.

Ketvirtadienį Seimui svarstant Miškų įstatymo pakeitimus, šalies miškininkai rengia mitingą, vildamiesi, kad parlamentarai pasisakys už tai, jog nebūtų išardyta urėdijų sistema.

Pasak miškininkų profesinių sąjungų federacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, stebina tai, kad planai pakeisti gerai veikiančią sistemą rengiami slaptai, o visuomenei pateikiama klaidinama ir miškininkus šmeižianti informacija. Esą šiuo metu gerai funkcionuojanti sistema vadinama pasenusia, o ketvirtadienį Seimas svarstys Miškų įstatymo pakeitimus, kurie sustabdytų šią nepagrįstą pertvarką.

I. Ruginienės teigimu, planai reorganizuoti urėdijas ruošiami be socialinio dialogo, dėl to susidaro įspūdis, kad informacija slepiama sąmoningai. Maža to, visuomenei pateikiama klaidinama ir urėdijas šmeižianti informacija.

Antradienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas vieningai pasiūlė atmesti Prezidentės veto, pagal kurį Lietuvoje turėtų likti tiek pat urėdijų, kiek yra dabar. 

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis Aplinkos komiteto nariams aiškino, kad visi miškininkai sutinka, jog reikia kažką daryti. „Rereikia kažką daryti. Artimiausiu metu Lietuvos miškuose bus katastrofinių reiškinių. (...) Po metų, dvejų neturės problemų tik 10–15 urėdijų“, – sakė jis.

Tuo metu Prezidentės nuomone, pataisos varžo Vyriausybės galias efektyviai valdyti miškų ūkį. Prezidentūros teigimu, urėdijų sistema yra pasenusi, nesikeitė nuo sovietinių laikų, o kitose šalyse miškų ūkis yra valdomas centralizuotai.

„Šiandien sprendimai vykdomi už uždarų durų, ignoruojant socialinius partnerius. Didiesiems medienos perdirbėjams atstovaujančių lobistų pastangomis menkinamas miškininkų autoritetas visuomenėje, į pagalbą pasitelkti ir brangiai nusamdyti užsienio analitikai, kurie neva nurodė imti pavyzdį iš Latvijos. Tiesa, iš pradžių ten pajamos iš miškų akivaizdžiai padidėjo, tačiau dabar situacija liūdna – beveik nebeliko ką kirsti“, – prieštarauja miškininkų profesinės sąjungos vadovė.

Be to, pasak jos, viešai bandoma įrodyti, kad dabartinė sistema yra pasenusi. Tačiau, pasak I. Ruginienės, tik nežinančiam gali pasirodyti, jog taip ir yra.

„1937 m. valstybiniai miškai buvo suskirstyti į 42 urėdijas, tiek pat yra ir dabar. Tačiau tuomet bendras miškų plotas Lietuvoje tebuvo 1,08 mln. hektarų. Tad vienai urėdijai vidutiniškai teko tik 25,7 tūkst. hektaro miškų, dabar jie padidėjo iki 52 tūkst. hektaro – daugiau nei du kartus. Tačiau pavyko racionaliai išnaudoti esamas infrastruktūras ir nekurti naujų darinių“, – pabrėžė ji.

Miškininkai sunerimę ir dėl ketinimų atleisti daug darbuotojų.
„Tarp oficialių pranešimų prasprūsta informacija apie ketinamus atleisti 320 miškininkų. Tačiau, jei bus įgyvendintas Latvijos modelis, skaičius išaugtų iki 3 000 žmonių. Ypač tokia situacija grėsminga regionuose, kuriuose ypač didelis nedarbas“, – įsitikinusi I. Ruginienė.

Mitinge, į kurį susirinks miškininkai iš visų Lietuvos regionų, ketinama pasisakyti prieš pelningai veikiančių urėdijų sistemos ardymą, socialinių partnerių ir socialinio dialogo ignoravimą, darbo vietų naikinimą, slaptą reorganizavimo planų rengimą, prieš visuomenę klaidinančios ir urėdijas šmeižiančios informacijos skleidimą. Tikimasi, kad jame dalyvaus iki 1 000 žmonių.

 Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigia, jog veto turi būti atmestas, o įstatymo įsigaliojimas leistų apsaugoti Lietuvos miškus nuo neatsakingų miškų ūkio reformų.  Pasak L. Balsio, ardyti dabartinę urėdijų sistemą nėra reikalo, o esamas urėdijų skaičius leidžia racionaliai prižiūrėti miškus.

„Seimas priėmė Miškų įstatymą, kuriame numatoma dabartinė 42 urėdijų sistema. Nematau prasmės stambinti urėdijų ir taip spręsti kai kurių iš jų nepelningumo problemą. Urėdijų stambinimas gali dar labiau pakenkti jų veiklai ir taip gali nukentėti kirtimų priežiūra, atsodinimo darbai. Tokia reforma neigiamai atsilieptų ir urėdijose dirbantiems miškininkams, kurie baiminasi netekti darbo, nors šioje srityje kaip tik galėtų būti įdarbinama daugiau žmonių.  Turime prižiūrėti miškus racionaliai, o reformos turi būti vykdomos viską gerai pasvėrus ir įvertinus, ar, norėdami išspręsti problemas, nesukursime jų dar daugiau. Džiaugiuosi, jog vakar Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai vieningai pasisakė už Prezidentės veto priimtam Miškų įstatymui atmetimą ir už urėdijų išsaugojimą“, – sakė L. Balsys.

Pasak Seimo nario, Miškų įstatymo nereikėtų baimintis ir medienos perdirbimo verslui, nes jame pabrėžiama, jog valstybinių miškų valdymo prioritetas – aprūpinti žaliava Lietuvos pramonę.

L. Balsys taip pat reiškia paramą šiandien prie Seimo mitinguosiantiems miškininkams.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...