captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės finansuojamiems magistrantams mesti studijas labiau apsimoka išsilaikius pirmus egzaminus

Ne visi valstybės finansuojamose vietose besimokantys magistrantai, pirmo semestro metu sumanę nutraukti studijas, turės grąžinti valstybės studijoms skirtas lėšas. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovas Albertas Žalys LRT Radijui sako, kad ši prievolė nelauks tų, kurie studijas nutrauks išsilaikę pirmą sesiją.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ne visi valstybės finansuojamose vietose besimokantys magistrantai, pirmo semestro metu sumanę nutraukti studijas, turės grąžinti valstybės studijoms skirtas lėšas. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovas Albertas Žalys LRT Radijui sako, kad ši prievolė nelauks tų, kurie studijas nutrauks išsilaikę pirmą sesiją.

„Jei žmogus įstojo, tvarkingai pabaigė sesiją ir tada nutraukė studijas, jis jau įgijo tam tikrų žinių, valstybės pinigų investavimas pasiteisino (daugiau ar mažiau – galima diskutuoti), tokiu atveju lėšų grąžinti nereikia. Bet jei išeini šiaip, savo noru, neįvykdęs jokių akademinių reikalavimų, [...] turi grąžinti pusę sumos, kurią valstybė skyrė tavo studijoms“, – aiškina ŠMM Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius A. Žalys.

Iki šiol pirmo semestro metu studijas nutraukusiems magistrantams biudžeto lėšų kompensuoti nereikėjo, kaip ir bakalauro studentams. Tačiau, A. Žalio nuomone, magistrantas kiek skiriasi nuo bakalauro studento. 

„Magistrantas – žmogus atsakingas. Tai yra žmogus, baigęs bakalauro studijas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, jis jau turi pagrindą savarankiškam gyvenimui. Tam tikra prasme atsakomybės ugdymas yra viena iš aukštosios mokyklos priedermių.

Jei vos ne penktadalis bakalaurų imasi studijuoti magistrantūroje, užima vietą, kuri valstybei kainuoja vidutiniškai 10 tūkst. litų [2896,2 eurų – LRT.lt], o paskui, neišsilaikęs egzaminų, studijas meta, supraskite, tai nėra visiškai normalus ir efektyvus lėšų naudojimas. Žmogus, prieš priimdamas tokį sprendimą, matyt, turėtų pagalvoti šiek tiek rimčiau“, – mano A. Žalys.

Jam antrina Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas. Jis pastebi, kad Lietuvoje valstybės finansuojamų magistrantūros vietų nėra labai daug, todėl užimti tokią vietą, o paskui studijas mesti, – neatsakinga.

„Kitas žmogus, kuris nepakliuvo, neatėjo studijuoti, būtų galbūt buvęs geras studentas. Esminis dalykas – žmogus turi būti apsisprendęs. Ir, jei jis apsisprendė, tegu studijuoja. O jei studijuoti neplanuoja, tik nori įstoti ir paskui galvoti, ką daryti, – tokie neturėtų įstoti. Manau, šis sprendimas dėl magistrantų yra teisingas“, – sako A. Daniūnas.

Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Andrius Zalitis pažymi, kad priežasčių, kodėl studentai nutraukia studijas, būna įvairių.

„Dalis žmonių tiesiog susiranda darbą ir dėl to nusprendžia nutraukti studijas. Kita dalis supranta, kad pasirinko neteisingai. Verta pastebėti, kad ši situacija nėra pakankamai ištirta ir išanalizuota. Tikrai nėra statistikos, kuri galėtų mums aiškiai atsakyti į šitą klausimą – kokia dalis studentų ir dėl kokių priežasčių pasirenka palikti studijas“, – teigia A. Zalitis.

Skolą turės grąžinti per trejus metus

Valstybinio studijų fondo viešųjų ryšių atstovės Mildos Papinigienės teigimu, studentui, kuris turės grąžinti lėšas valstybei, bus duodamas trejų metų laikotarpis.

„Mes duodame trejus metus laiko buvusiam studentui pačiam savo valia, savo pajėgumais tą numatytą sumą grąžinti, t. y. po studijų nutraukimo arba išbraukimo iš studentų sąrašų toks žmogus gauna įspėjimą, kad jis turi grąžinti tam tikrą sumą, ir trejus metus laiko jo niekaip nekontroliuojame“, – dėsto Valstybinio studijų fondo atstovė.

Pasak jos, praėjus trejiems metams ir studentui nesiėmus jokių veiksmų, jam bus siunčiamas įspėjimas ir duodamas 30 dienų terminas sumokėti skolą. Kitu atveju, anot M. Papinigienės, pinigai bus išieškomi teismo keliu.

„Po tų trejų metų taip pat pradedami skaičiuoti delspinigiai, – atkreipia dėmesį LRT Radijo pašnekovė. – Už kiekvieną pradelstą dieną prisideda po 0,02 proc. palūkanų.“

Anot Lietuvos studentų sąjungos atstovo A. Zaličio, paskaičiuota, kiek daugiausiai gali tekti susimokėti studentams, nusprendusiems nutraukti studijas neišlaikius egzaminų. 

„Daugiausia, jei studentas moka atsakingai per tuos trejus metus, pavyzdžiui, kas mėnesį, būtų 53 eurai. Vidurkis būtų apie 36–37 eurus“, – sako A. Zalitis.

Jis teigia suprantąs, kad kai kuriais atvejais žmogus gali turėti labai didelių finansinių sunkumų.

„Tačiau visų pirma reikėtų pabrėžti atsakomybę, kad patiems studentams į tokius sunkumus nereikėtų įsivelti“, – akcentuoja A. Zalitis.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento A. Daniūno žiniomis, Lietuvoje maždaug nuo 15 iki 30 proc. įstojusiųjų į magistrantūrą pirmame semestre palieka studijas dar nesulaukę sesijos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...