captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškino, kodėl V. Gedvilas galėjo būti Seimo pirmininku, bet negali būti ministru

Darbo partijos kandidatas į švietimo ministrus Vydas Gedvilas galėjo būti Seimo pirmininku ar pirmuoju pavaduotoju, nes šie valstybės pareigūnai, skirtingai nei ministrai, nėra tikrinami pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, aiškina Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės komisijos pirmininkas Darius Petrošius.
V. Gedvilas, A. Ufarto (BFL) nuotr.
V. Gedvilas, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Darbo partijos kandidatas į švietimo ministrus Vydas Gedvilas galėjo būti Seimo pirmininku ar pirmuoju pavaduotoju, nes šie valstybės pareigūnai, skirtingai nei ministrai, nėra tikrinami pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, aiškina Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės komisijos pirmininkas Darius Petrošius.

„Išoriškai, žinoma, dabar atrodo tikrai nekaip, kai aukštesnio rango pareigūnu tu gali būti, o ministru – ne. Lietuva ne pirmą kartą papuola į tokią situaciją“, – sako D. Petrošius.

Jis teigia, kad reikia spausti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą paviešinti pažymą, dėl kurios Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė negalinti net svarstyti V. Gedvilo kandidatūros. Ir paaiškina, kuo ypatingas tokių pažymų turinys.

– Darbo partijos pranešime teigiama, kad partija reikalaus, jog STT paviešintų tą pažymą. Pats STT vadovas sako negalįs to padaryti dėl to, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymas to neleidžia. Kaip yra?

– Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra numatyta tokių mechanizmų, kalbant apie tokį procesą. Iš tiesų STT direktorius teisus.

D. Petrošius (c), A. Ufarto (BFL) nuotr.

Reikia pasakyti ir tai, kad tos informacijos turėtojas ir savininkas yra STT. Vis dėlto, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, gal ir galima nuimti apribojimus. Tada yra kitas kelias, bet viskas priklauso nuo STT sprendimo.

– Jie tik patys gali tai nuspręsti? Seimas jokios sprendimų galios neturi?

– Ne. Nei Prezidentas, nei premjeras taip pat neturi, nes savininkas yra STT. Pagal Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymą visus sprendimus priima informacijos savininkas.

– Ar Kriminalinės žvalgybos įstatyme reikėtų numatyti mechanizmus, kad vis dėlto tai galėtų padaryti ne tik paslapčių savininkas, bet, pavyzdžiui, tai būtų daroma Seimo įpareigojimu?

– Įdėjus pareigą kažką įslaptinti Seimo paliepimu, bijau, kad anksčiau ar vėliau įsivelsime į dar didesnes politines peripetijas ir bus dar daugiau niuansų. Šiuo atveju gal atrodo vienaip, bet bus atvejų, kai atrodys visiškai kitaip. Tada tie paliepimai atrodys tikrai keistai.

– Jūs laikytumėtės pozicijos, kad nereikia nieko keisti, tegul STT pati sprendžia šį klausimą?

– Taip, STT reikia daryti spaudimą. Aukščiausio lygio pareigūnus, turiu omeny premjerą ir Prezidentę, matome skaitančius tą pačią informaciją ir vertinančius visiškai kitaip. Galbūt problemos yra subjektyviame vertinime, o ne įstatyme?

– Sakote, reikia spausti STT vadovą. Kokiomis priemonėmis?

– Tai jau prasidėjo. Eilinį kartą klausimas kilo dėl tų pačių priežasčių. Tai nėra pirmas kartas. Analogiškas variantas – juodieji sąrašai, kai buvo nepatvirtinta daugybė viceministrų. Buvo kilę lygiai tos pačios problemos, tik dabar jos kyla su vienu ministru.

Aukščiausi šalies vadovai, bent jau premjeras, išreiškė abejonę dėl informacijos patikimumo. Reikia prašyti STT – kad dingtų visos abejonės: prašome, pateikite tą informaciją viešai. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme reikiamas mechanizmas yra.

– Ar teisėta spausti?

– Tas spaudimas galbūt būtų įvardijamas kabutėse. Tiesiog, jeigu visuomenėje kyla klausimų, mes galime paprašyti priimti vieną arba kitą sprendimą. Jeigu STT turi kitų argumentų, gali pasakyti – ne, mes šito nedarysime [...]. Gali būti toks atsakymas. Bet kai yra tiek klausimų, manau, reikėtų kažkaip giliau žvelgti į situaciją, nes klausimai kartojasi.

– Kokio pobūdžio informacija pateikiama tokiose pažymose?

– Apskritai korupcijos prevencijai jokių klausimų niekada nekyla, kai kalbame apie lengvai patikrinamus faktus, kai norima pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą. Visos problemos visada prasideda, kai kalbame apie žvalgybinę informaciją. Turime suprasti, kad žvalgybinė informacija yra renkama neviešais būdais. Ji niekada nebus faktai. Taip tiesiog negali būti. Jeigu tai būtų faktai, turėtų būti vykdomas ikiteisminis tyrimas. Tada ir prasideda visos vertinimo problemos.

Šiek tiek girdėjau, ką sako premjeras. Prasideda visokie „galimai“, pavyzdžiui, „asmuo palaiko ryšius su galimai nusikaltimus darančias asmenimis“. Kiekvienas žmogus tokią formuluotę gali vertinti labai skirtingai. Ką reiškia „ryšiai“, „galimai daro nusikaltimus“? Daug kas nori matyti faktus. Problemos yra vertinime.

Kokia gali būti informacija? Ji gali būti plataus spektro. Gali būti labai konkreti, gali būti šiek tiek išplaukianti. Man labai sunku pasakyti, kas pateikiama šiuo atveju. Akivaizdu, kad tai daugiau informacija apie korupcinio pobūdžio tendencijas, veikas ar kaip kitaip galima būtų įvardyti.

– V. Gedvilo pasisakymus taip pat girdėjote. Jo argumentas – jeigu galėjau būti Seimo Pirmininku, galiu būt Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju, kodėl negaliu būti ministru? Kokie kriterijai taikomi skirtingų rangų pareigūnams?

– Išoriškai taip atrodo. Jeigu žiūrėtume formaliai, tai iš tiesų Seimo pirmininkas nėra tikrinamas, remiantis Korupcijos prevencijos įstatymu, kas daroma su ministrais, viceministrais ir daugybe kitų pareigūnų. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą Seimo pirmininko pavaduotojai taip pat nėra tikrinami, nors turėtų būti tikrinami. To nėra daroma.

V. Gedvilas, vadovaujantis tuo įstatymu, papuolė pirmą kartą. Be to, žinoma, einant laikui, keičiasi informacija. Vieną kartą jos ilgą laiką gali nebūti, kitą kartą ji gali būti. Jeigu atsirado kažkokia informacija, anksčiau ar vėliau ji gali būti pateikiama.

Išoriškai, žinoma, dabar atrodo tikrai nekaip, kai aukštesnio rango pareigūnu tu gali būti, o ministru – ne. Lietuva ne pirmą kartą papuola į tokią situaciją. Yra istoriškai buvę labai daug atvejų, kai pareigūnas dirba kažkokį darbą teisėsaugos pusėje, nori persikelti į lygiavertes pareigas kitur, bet to negali padaryti, nes, remiantis žvalgybine informacija, tiesiog nepraeina konkurso, bet tose pačiose pareigose jis gali likti. Tokių nesąmonių, deja, yra.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...