captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvertino karo grėsmę Lietuvai

Lietuvai karo grėsmė yra išaugusi, mano 58,8 proc. Lietuvos piliečių. Tik dalis svarsto, kad grėsmė išaugusi šiek tiek, kita dalis – kad grėsmės lygis pakilo labai ryškiai. Dar apytiksliai trečdalis laikosi nuomonės, kad grėsmė nėra išaugusi ir nerimauti, nėra ko.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvai karo grėsmė yra išaugusi, mano 58,8 proc. Lietuvos piliečių. Tik dalis svarsto, kad grėsmė išaugusi šiek tiek, kita dalis – kad grėsmės lygis pakilo labai ryškiai. Dar apytiksliai trečdalis laikosi nuomonės, kad grėsmė nėra išaugusi ir nerimauti, nėra ko.

Tokie duomenys paaiškėjo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Vilmorus“ atlikus gyventojų apklausą.

Remiantis apklausos duomenimis, dauguma visuomenės pritaria šauktinių kariuomenės grąžinimui, tačiau dėl paties modelio nuomonės nevienareikšmiškos. Gyventojai jau linkę susitaikyti ir su didesniu lėšų skyrimu krašto apsaugai, nors apklausos duomenys liudija šiokį tokį rezervuotumą: didžioji dalis žmonių sakė, kad lėšų didinimui pritartų „šiek tiek“.

Apklausa buvo atlikta balandžio 10–19 dienomis ir yra užsakyta Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio.

Regi karo grėsmę

Remiantis apklausos duomenimis, padidėjusią karo grėsmę Lietuvai regi 58,8 proc. respondentų, tačiau 19,2 proc. laikosi pozicijos, esą grėsmės padidėjimas yra labai žymus, o 39,6 proc. mano, jog grėsmė padidėjo tik šiek tiek.

Dar 28,3 proc. gyventojų sakė nematantys jokios grėsmės padidėjimo, 12,9 proc. nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.

„Tai nėra nei gerai, nei blogai, tai yra faktas, kuris sako, kad 19 proc. žmonių jaučiasi nesaugiai, 39 proc. jaučia nerimą, o 28 proc. nieko nemato ir nieko negirdi. Nieko daugiau šie duomenys mums nepasako, nebent tik liudija apie tai, kad tie 19 ir 39 proc. būtų linkę labiau vartoti informacijos apie įvairius neramumus, susijusius su mūsų kaimyne Rusija. Jie veikiausiai yra linkę tokią informaciją skaityti, žiūrėti televizijos laidas, dalyvauti komunikacijų sraute“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Pasak profesoriaus, šie duomenys atskleidžia bendrą suaudrintų protų kiekį. „Suaudrinti žmonės labiau jautrūs pranešamai informacijai, įtikinėjimui, jie labiau jautrūs ir manipuliacijai: viena vertus, pasiduoda manipuliacijai, kita vertus, gali greičiau ją ir atpažinti“, – mano G. Mažeikis.

Kalbėdamas apie tuos žmones, kurie nemato grėsmės padidėjimo, profesorius vis tik buvo linkęs manyti, kad net ir tokiems gyventojams atėjo laikas sunerimti, mat tokie žmonės negali būti vadinami kritiškais.

„Ta visiška ramybė anaiptol nerodo, kad jie yra skaidraus, šviesaus proto, kritiško mąstymo, o veikiau, kad jie linkę naudotis ir pasitikėti klišėmis. Tai, kad jie nėra suaudrinti, nerodo jų laisvumo“, – sako profesorius.



Pritaria šauktinių grąžinimui

Galbūt dėl nuojautos apie padidėjusią karo grėsmę gyventojų parama sugrąžintam šaukimui į kariuomenę yra gana aukštas. Klausiami, ar pritaria šauktinių kariuomenės grąžinimui, 65 proc. apklaustųjų rinkosi teigiamą atsakymą, 22,4 proc. – neigiamą, dar 12,6 proc. žmonių šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Tačiau pasiteiravus apie konkrečius modelius, gyventojų nuostatos susvyravo: 42,5 proc. pritarė visuotiniam privalomam šaukimui, 24,3 proc. norėjo tik profesionalios kariuomenės, 20,6 proc. palaimintų kariuomenę, suformuotą savanoriškumo pagrindais, 15,5 proc. nežinojo, kaip atsakyti.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenės formavimas yra mišrus: kariuomenėje tarnauja profesinės karo tarnybos kariai, tačiau Seimui patvirtinus grįžimą prie šauktinių kariuomenės gana reikšmingą dalį sudarys ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariai – kitaip tariant, šauktiniai. Savo ruožtu šauktiniai gali būti arba savanoriai, arba privalomai pakviesti atlikti pradinės karo tarnybos net jeigu to ir nenori.

G. Mažeikis sako, kad šauktinių klausimas parodo keletą dalykų. Viena vertus, tai parodo žiniasklaidos įtaką visuomenei: didžioji dalis žiniasklaidos yra patriotiška ir kritiškai nusiteikusi Rusijos atžvilgiu bei draugiškai – Ukrainos atžvilgiu.

„Atrodytų, kad ši komunikacinė banga įtikino tuos 65 proc. gyventojų teigiamai galvoti apie šauktinių kariuomenę“, – sako profesorius.

Tačiau mokslininkas siūlo ir antrą interpretaciją: tai gali demonstruoti, kad visuomenė apskritai pradeda pasitikėti kariuomene, priprasti prie jos egzistavimo šalia civiliams įprastų gyvenimo sričių.

„Apskritai tai gali reikšti didėjantį pasitikėjimą valstybės institucija: kad kariuomenė gali būti suprantama taip pat gerai, kaip kultūros sritis ar sveikatos apsauga. Tai, manau, susiję su pakankamai geru požiūriu į Lietuvos kariuomenę, būtų gerai, kad ji pateisintų tuos lūkesčius“, – sako G. Mažeikis.

Klausiamas, ar Lietuvos visuomenė gali jau būti vadinama militarizuota, G. Mažeikis su tuo nesutiko. Jo požiūriu, Lietuvos visuomenė tiesiog nebėra priešiška idėjai, kad jų šeimų nariai galbūt turės tarnauti kariuomenėje, nebejaučia tarnybos kariuomenėje supriešinimo su karjera civiliniame gyvenime.

„Žmonės viską įsivaizduoja jau plačiau: kad tai ir patriotinis auklėjimas, ir saugumas, ir drausmė, ir tam tikras kultūros baras, ekonomikos sritis. Kariuomenė nėra vien tik griežtai militaristinė-karinė veikla, ji aprėpia labai daug komponentų“, – sako profesorius.

„Kariuomenė yra tokia vieta, kuri skatina patriotizmą ir truputį sumenkina vartotojiškas vertybes: tai reiškia, kad žmogus, kurį laiką tarnavęs kariuomenėje, su didesne ironija žiūrės į tuos, kurie aiškina, kad duona nepakankamai balta, pienas – nepakankamai riebus“, – teigia G. Mažeikis, pridurdamas, kad tokios žmonių nuostatos labai svarbios valstybės mastu.

Nebesispardo dėl lėšų krašto apsaugai

Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasikeitęs grėsmės vertinimas visuomenėje atsiliepia ir žmonių nuostatoms apie krašto apsaugos finansavimą. Paklausti, ar reikia skirti daugiau lėšų krašto gynybai, 22,6 proc. buvo pasiryžę skirti žymiai daugiau pinigų, 39,7 proc. šiek tiek daugiau, 23,4 proc. manė, kad daugiau lėšų nereiktų. Dar 14,3 proc. nežinojo, kaip atsakyti.

 V. Mazuronis: supratau, kad visuomenė mąsto blaiviai

Apklausą užsakęs V. Mazuronis sako norėjęs suprasti, kaip visuomenė vertina Lietuvos saugumui kylančius iššūkius, ar pritaria neseniai priimtiems sprendimams dėl šauktinių kariuomenės. Politikas sako įsitikinęs, kad didžioji Lietuvos dalis mąsto blaiviai: nei perdeda grėsmės dydį, nei gyvena nieko nematydami.

„Kai susipažinau su apklausos rezultatais, atvirai pasakysiu: ne tai kad nudžiugau, bet apėmė panašus jausmas. Juk jeigu kalbame apie šauktinių kariuomenės grąžinimą, tai 65 proc. pasisakė „už“. Manau, tai paneigia nuostatą, esą visuomenė nėra pakankamai patriotiškai nusiteikusi“, – sako V. Mazuronis.

Politikas mano, kad visuomenės nuomonė apie šauktinių kariuomenės sugrąžinimą rodo, kad Seimas ėmėsi teisingų priemonių užtikrinti šauktinių garantijas bei išmokas.

„Didžioji dauguma žmonių suvokia, kad ta grėsmė šiek tiek išaugusi, bet ji nėra tokia isteriška. Taip, grėsmė truputėlį auga, situacijos pasikeitimas akivaizdus, bet tik apie penktadalis žmonių mano, kad ji išaugo labai žymiai, dvigubai daugiau pritaria, kad grėsmė padidėjo šiek tiek. Nėra taip, kad visi nemiegotų naktimis, kruopas pirktų. Man atrodo, kad visuomenė adekvačiai suvokia situaciją, kad yra grėsmės padidėjimas, bet viskas normos ribose“, – sako politikas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...