captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar Lietuvos žiniasklaida kartais kalba taip, kaip nori Kremlius?

Prezidentūroje žiniasklaidos, kariuomenės atstovai, mokslininkai, paramos Ukrainai organizatoriai diskutuodami apie informacine grėsmes pabrėžė, kad Rusijos propagandos srautai nemažėja. Todėl dabartinėje geopolitinėje situacijoje ypač svarbus žiniasklaidos vaidmuo objektyviai nušviečiant įvykius Ukrainoje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prezidentūroje žiniasklaidos, kariuomenės atstovai, mokslininkai, paramos Ukrainai organizatoriai diskutuodami apie informacine grėsmes pabrėžė, kad Rusijos propagandos srautai nemažėja. Todėl dabartinėje geopolitinėje situacijoje ypač svarbus žiniasklaidos vaidmuo objektyviai nušviečiant įvykius Ukrainoje.

Rusijos propaganda liejasi per kraštus, pripažįsta žiniasklaidos atstovai, politikos apžvalgininkai. Pasak apžvalgininko Rimvydo Valatkos, žurnalistų uždavinys – netransliuoti melo bei daiktus vadinti tikraisiais vardais.

„Žalieji žmogeliukai, sukilėliai, separatistai – visi šitie pavadinimai neatitinka tikrovės, bet visus mes juos vartojame. Ir visi šitie pavadinimai atitinka Kremliaus propagandos tikslus. Kaip mes pasimaunam, kodėl pasimaunam. Pamirštam, kad žodis be galo svarbus“, – sako R. Valatka.

Rusijos žiniasklaidos akcentas yra tiesos kūrimas, teigia krašto apsaugos ministerijos atstovas. Tačiau oficialios laisvos žiniasklaidos Rusijoje nėra, ji tarnauja Kremliui. Ir ta sukurta tiesa, pasak karininko, veikia ne tik Rusijos, bet kitų šalių žmones.

„Yra kelios darbo kryptys, kuriomis dirba Rusijos Federacijos žiniasklaida ir smegenų plovyklos, kurias gana griežtai prižiūri tokios įmonės kaip „Roskomnadzor“ arba „Rossotrudn“. Jos turi darbo barą ir kitose šalyse, jų vadinamame artimajame užsienyje, arba, kaip aš sakau, buvusiose posovietinės šalys, kurios yra jų įtakos zonoje“, – sako Aurimas Navys, KAM Mokymų ir doktrinų valdybos Štabo doktrinų sk. vyr. specialistas.

Prasidėjus įvykiams Ukrainoje, žurnalistika keičiasi, pastebi vienas iš konferencijos dalyvių.

„Aš manau, kad du dalykai išskiria žurnalistiką iš kitų profesijų. Pirmas dalykas – sugebėjimas nuspręsti, kas pasaulyje yra svarbu. Tai yra gebėjimas, kurį reikia ugdyti ir kuris šiuolaikiniame pasaulyje turi išskirtinę reikšmę, nes mes užverčiami įvairia skirtinga informacija ir labai sunku atsirinkti. Kitas dalykas yra sugebėjimas pasakoti“, – sako istorikas Bernardas Gailius.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse organizuotoje diskusijoje aptarta ir žiniasklaidos atsakomybė informaciniame kare, taip pat propagandos mechanizmų poveikis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...