captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švietimo reitingų autoriai: dalį mokyklų „dramatiškai“ palieka vaikai

Naujus švietimo srities reitingus pristatantys tyrėjai sako, kad mokyklas galima vertinti ir pagal jas paliekančių vaikų skaičių.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Naujus švietimo srities reitingus pristatantys tyrėjai sako, kad mokyklas galima vertinti ir pagal jas paliekančių vaikų skaičių.

„Iš tikrųjų pamatėme dramatiškus dalykus: iš kai kurių mokyklų išeina apie pusė visų vaikų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.

Anot jos, apie du trečdaliai visų progimnazijų per ketverius metus – nuo 2010 iki 2014-ųjų – neteko nuo 1 proc. iki 95 proc. savo moksleivių, o daugiau kaip 170-ies pagrindinių mokyklų mokinių skaičius sumažėjo nuo kelių proc. iki 70 proc.

„Jeigu yra didelis nubyrėjimas, tai jis tikrai ne dėl vietinės migracijos, kad vaikas išvažiavo į kitą mikrorajoną gyventi, kad vaikas išvažiavo su tėvais į kitą miestą ar į kitą valstybę, o greičiausiai dėl to, kad yra prastas psichologinis klimatas, galbūt ir didelis patyčių mastas, galbūt prasti akademiniai rezultatai ir neatsižvelgimas į vaiko individualius ugdymosi poreikius. Dėl to ir balsuoja tie vaikai su savo tėveliais kojomis“, – aiškino J. Kučinskaitė.

Žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas spaudos konferencijoje sakė, kad ugdymo kokybė mokyklose labiausiai priklauso nuo mokytojų, todėl galėtų būti svarstoma jų atlyginimus susieti su mokinių rezultatais. Jis taip pat pabrėžė savivaldybių administracijų ir tėvų vaidmenį užtikrinant mokymo kokybę, paskatinant pokyčius.

„Jeigu susipurtytų savivaldybės administracija, jeigu mokyklos direktoriai imtų kelti tikslus mokytojams, jeigu patiems direktoriams kažkas keltų tikslus, jeigu tėvai pradėtų reikalauti iš savo mokytojų, direktorių, ir įvyktų tas lūžis“, – svarstė jis.

Lietuvos aukštųjų mokyklų bendram priėmimui organizuoti asociacijos prezidentas profesorius Pranas Žiliukas savo ruožtu spaudos konferencijoje sakė, kad stojimai į aukštąsias mokyklas rodo, neauga gerų mokytojų pamaina.

„Priėmimo metu, jei mokytojus paimsime, tai į informacinių technologijų programas, į kitų „kietųjų“ mokslų (programas) praktiškai nėra stojimų į kai kurias programas jau ne pirmi metai, net nėra priimama, nes nesurenkamas pakankamas studentų skaičius, tai reiškia, kad gerų mokytojų pamainos prasme esame gana katastrofiškoje situacijoje“, – aiškino P. Žiliukas.

Dešimt įvarių reitingų pristatantys tyrėjai paskelbė, kad kaip ir panašiame pernai atliktame tyrime geriausiais valstybiniais universitetais tapo Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas. Gimnazijų reitinge, kuriame šiemet atskirai suklasifikuotos mokinius pagal pažangumą atsirenkančios ir jų neatsirenkančios įstaigos, geriausiai kaip ir pernai įvertintas Vilniaus licėjus (surinkęs beveik 92 reitingo balus iš 100). Tarp visus mokinius priimančių gimnazijų pirma – Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (71,5 balo).

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...