captcha

Jūsų klausimas priimtas

VSD prašoma patikrinti, ar LGGRTC tinkamai tvarko informaciją apie KGB bendradarbius

Valdančiosios koalicijos politinė taryba antradienį nepriėmė sprendimo dėl prisipažinusių buvusių SSRS slaptųjų tarnybų bendradarbių pavardžių viešinimo.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba antradienį nepriėmė sprendimo dėl prisipažinusių buvusių SSRS slaptųjų tarnybų bendradarbių pavardžių viešinimo.

Tačiau politikai nutarė, kad visas prisipažinusių buvusių bendradarbių bylas, administruojamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, turės patikrinti Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Mes nusprendėme oficialiai kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, jo vadovą, kad būtų atliktas patikrinimas, nes, kaip žinote, iki pakeičiant įstatymą, visos bylos buvo VSD, dabar šiuo metu yra Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, todėl VSD turi patikrinti, ar ten viskas tvarkoje, kaip buvo perduota. Ir kai gausime patikrinimo aktą, tada spręsime“, – sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Kodėl prireikė tokio patikrinimo, politikai nedetalizuoja. Į klausimą, ar gali trūkti bylų, L. Graužinienė neatsakė.

Galimas prisipažinusių SSRS slaptųjų tarnybų bendradarbių pavardžių paviešinimas iškilo po Seimo valdybos posėdžio, nors šis klausimas bent iš pirmo žvilgsnio neatrodo politikų kompetencijos reikalas.

Problema ta, kad Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusių apsaugos įstatymas numato neviešinti prisipažinusių buvusių sovietų slaptųjų tarnybų bendradarbių. Prisipažinusių asmenų byloms pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos įstatymą buvo uždėtas grifas „slaptai“, bet j galiojimo trukmė – 15 metų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją dėl grifo pratęsimo. Šioje komisijoje iš viso dirba 6 asmenys, po 2 skiriami prezidento, premjero ir Seimo pirmininko.

Kaip teigia Seimo pirmininkė L. Graužinienė, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija pasiteiravo juos delegavusių asmenų nuomonės – taip klausimas iškilo į politinį lygmenį.

„Tie žmonės atstovauja toms institucijoms, kurių yra deleguoti, todėl, pavyzdžiui, Seimo atstovai turi išreikšti Seimo poziciją“, – sako L. Graužinienė.

„Aš galiu pasakyti, kad turėjau susitikimą su savo deleguotu žmogumi, kuris dirba toje komisijoje. Aš jai aiškiai pasakiau, kad ji elgtųsi pagal sąžinę ir jaustų atsakomybę, susipažinusi su visais dokumentais. Aš, kaip politikas, neprimesiu jai savo valios, kaip ji turėtų balsuoti ir elgtis“, – teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

Dauguma politikų į galimybę viešinti prisipažinusių bendradarbių pavardes žvelgia su siaubu, nes taip būtų išduotas prisipažinusių asmenų pasitikėjimas. Kad jų duomenys nebus viešinami, buvo įtvirtinta ne tik 1999 m. lapkričio 23 d. priimtame įstatyme, bet ir 1990 m. kovo 27 d. priimtame Aukščiausiosios Tarybos pareiškime, kuriame sakoma, kad prisipažinusieji „nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei jokių kitokių Respublikos valdžios persekiojimų. Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu“.

Premjeras A. Butkevičius apie tokio Aukščiausiosios Tarybos dokumento egzistavimą teigia sužinojęs tik praėjusią savaitę iš VSD generalinio direktoriaus Dariaus Jauniškio.

„Mes negalime žlugdyti valstybės reputacijos. Bet pirmiausia, kaip kalbėjo ir Seimo pirmininkė, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre turi būti atliktas patikrinimas, nes iš tam tikros informacijos suprantame, kad yra netvarkos“, – sako A. Butkevičius.

„Tai ne žaidimas, nes už kiekvieno numerio yra žmogaus gyvenimas, jų šeimų, giminių gyvenimas ir todėl turime elgtis atsakingai. Reikia pirmiausia patikrinti, ar ten tas pats, kas buvo perduota. Ar yra kažkokios netvarkos. Kai įsitikinsime, kad viskas tvarkoje, priimsime sprendimą“, – sako L. Graužinienė.

Seimo pirmininkė pabrėžia, kad prašyme pratęsti grifo „slaptai“ terminą yra nurodytas tik bylų skaičius ir nieko daugiau.

DELFI primena, kad galimybė prisipažinti bendradarbiavus su SSRS slaptosiomis tarnybomis egzistavo 1991–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai, langas buvo atsivėręs ir 2000 m. šešiems mėnesiams, kai buvo galima prisipažinti Liustracijos komisijai. Abiem atvejais buvo skelbiama apie įsipareigojimą neviešinti prisipažinusiųjų pavardžių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...