captcha

Jūsų klausimas priimtas

F. Kukliansky: daug maloniau, kad Prezidentė bus su mūsų žydų bendruomene, o ne Maskvoje

Gegužės 8-ąją pasaulis kasmet pagerbia Antrojo pasaulinio karo aukas. Gegužės 9-ąją Rusija švenčia Didžiojo Tėvynės karo pabaigą su tankais ir patrankomis, visam pasauliui demonstruodama savo karinę galią. Į šiemetinį paradą atsisakė atvykti beveik visi pasaulio galingieji, atsiųsdami tik savo atstovus, dažniausiai ambasadorius. Lietuva – vienintelė iš ES valstybių nusprendė ignoruoti Raudonojoje aikštėje vyksiančias iškilmes, mūsų atstovų nebus. Tačiau toks sprendimas sutiktas nevienareikšmiškai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Gegužės 8-ąją pasaulis kasmet pagerbia Antrojo pasaulinio karo aukas. Gegužės 9-ąją Rusija švenčia Didžiojo Tėvynės karo pabaigą su tankais ir patrankomis, visam pasauliui demonstruodama savo karinę galią. Į šiemetinį paradą atsisakė atvykti beveik visi pasaulio galingieji, atsiųsdami tik savo atstovus, dažniausiai ambasadorius. Lietuva – vienintelė iš ES valstybių nusprendė ignoruoti Raudonojoje aikštėje vyksiančias iškilmes, mūsų atstovų nebus. Tačiau toks sprendimas sutiktas nevienareikšmiškai.

Svarstoma, kad tai nediplomatiškas žingsnis, galintis turėti mūsų valstybės interesams nenaudingų pasekmių. Kiti sako, kad dabartinė agresyvi Rusijos politika, jos elgesys Ukrainoje, Krymo užgrobimas ir nesibaigiančios provokacijos prieš Baltijos šalis net negali kelti dvejonių dėl gegužės 9-osios šventimo kartu su Kremliaus vadovais. O ir 1940-ųjų pamokos nesuteikia tokios galimybės. Švęsti kartu su okupantu gali tik labai kompleksuotas ir sužlugdytas asmuo arba prievarta verčiamas.

Siekis išsiskirti – trumparegiškas?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad lietuviams nereikia stebėti karinio parado Maskvoje su okupuoto Krymo vėliava. Tuo metu Lietuvos istorijos tyrinėtojas tikina, kad toks Lietuvos politinio elito siekis išsiskirti iš visų ES valstybių yra trumparegiškas, nes dauguma ES valstybių, įskaitant Latviją ir Estiją, dalyvauti šiame renginyje siunčia savo ambasadorius.

„Jeigu [save] suvokiame kaip vieningos Europos dalį su tomis bendromis europinėmis vertybėmis ir mes neskaldome Europos vienybės, mes matome save Europoje, o ne kažkur kitur, ne kažkokioje tarpinėje pilkojoje zonoje, tai toks sprendimas nėra pats geriausias“, – įsitikinęs Istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, dabar einantis ES ambasadoriaus pareigas Rusijoje, tikina, kad ES vadovai šį klausimą svarstė.

„Šis klausimas buvo svarstytas pačiu aukščiausiu lygiu, t.y. ES vadovų, ir buvo nutarta, kad šalys priims sprendimus savo nuožiūra“, – sako V. Ušackas.

Nuspręsta, kad Lietuvos ambasadorius dalyvaus karo aukų pagerbimo renginiuose gegužės 8-ąją, tačiau kariniame parade nedalyvaus.

E. Bičkauskas: teisingas sprendimas

Po Antrojo pasaulinio karo sovietų kareiviai Lietuvoje sutikti skirtingai. Ir nors vieni juos priėmė kaip nugalėtojus, šimtams tūkstančių lietuvių karo pabaiga reiškė naują genocidą ir vergiją. Daugelis išvežtųjų į Sibirą į laisvą Lietuvą taip ir nebegrįžo.

Pirmasis atkurtos Lietuvos diplomatinės misijos Rusijos Federacijoje vadovas Egidijus Bičkauskas sako, kad Lietuvos sprendimas dėl gegužės 9-osios – logiškas: „Reikia atskirti du momentus: karo pasibaigimo ir karo aukų pagerbimo. Kariniame parade demonstruojama ta pati karinė galia, tie patys ginklai, dėl kurių tos aukos atsiranda. Manyčiau, kad apsisprendimas nedalyvauti būtent kariniame parade yra teisingas apsisprendimas.“

Lietuvos žydų bendruomenės atstovė sako, kad jos tautiečiai karo pabaigos metines išgyvena ypatingai. Žydų tauta patyrė didžiausias netektis: juos vežė į koncentracijos stovyklas, tiesiog šaudė. Per karą pasaulyje nužudyta apie 6 mln., Lietuvoje išnaikinta apie 90 proc. čia gyvenusių žydų.

„Kiek man žinoma, gegužės 8 dieną Prezidentė ruošiasi padėti vainiką Paneriuose, tuo pagerbdama žuvusius žydus. Ir iš tikrųjų man daug maloniau, kad Prezidentė bus kartu su mūsų žydų bendruomene, negu Maskvoje stebėtų karinį paradą“, – teigia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Panaši diskusija buvo ir prieš dešimt metų

Panašūs ginčai, ar vykti į Maskvą, ar ne, buvo ir prieš dešimtmetį, kai buvo švenčiamas Pergalės dienos 60-metis. Kvietimo atsisakė Lietuvos ir Estijos prezidentai. Drauge su pusšimčiu kitų pasaulio valstybių vadovų karinį paradą Raudonojoje aikštėje stebėjo Latvijos prezidentė Vaira Vykė Freiberga.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žadėjo, kad daugiau niekada nebus įmanoma pasaulio įtraukti į šaltąjį ar tikrą karą. Tačiau jau kitą dieną jo įtūžį sukėlė estų žurnalistės klausimas, kodėl Rusija neatsiprašo Baltijos šalių už okupaciją.

„Ką, negi dabar kasdien leisime mirusiesiems stvarstyti mus už rankų ir trukdyti eiti į priekį? Jei 1939-aisiais Pabaltijo šalys įėjo į Sovietų Sąjungą, tai 1941-aisiais Sovietų Sąjunga negalėjo jų okupuoti, nes šios šalys buvo jos dalis. Gal aš ir nekaip mokiausi universitete, nes laisvalaikiu gėriau daug alaus, bet šį tą pamenu“, – 2005 metų gegužės 10 d. aiškino V. Putinas.

Tačiau, alus, matyt, paveikė – V. Putinas supainiojo datas. Latvijos vadovė tikėjosi Maskvoje pasirašyti sutartį dėl valstybės sienų, tačiau sulaukė kaltinimų, kad pretenduoja į Rusijos teritoriją.

„Kai iširo Sovietų Sąjunga, Rusijos Federacija neteko dešimčių tūkst. kv. kilometrų savo senųjų teritorijų. Siūlote pradėti dalybas iš naujo? Mums grąžinti Krymą, dalį kitų buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų? Tuomet grąžinkime Klaipėdą. Pradėkime perdalinti visą Europą. Jūs šito norite? Tikriausiai, ne“, – tuomet kalbėjo V. Putinas.

Krymo gatvėse – J. Stalino portretai

Tačiau pernai vienas V. Putino grasinimų punktas įvykdytas: nuo Ukrainos atplėštas Krymas. Ir tai ne vienintelis agresyvus Rusijos žingsnis per pastarąjį dešimtmetį.

Karas su Gruzija kilo 2008-ųjų rugpjūtį, visam pasauliui stebint olimpines žaidynes Pekine. Per penkių dienų „blickarą“ Gruzija neteko penktadalio teritorijos kontrolės: Abchazijos ir Pietų Osetijos. Kremlius tvirtino, kad vykdo Rusijos piliečių gelbėjimo akciją.

„Aš mačiau, kaip vyksta reali okupacija, kaip tai daroma. Lietuvos pozicija tuo metu buvo labai principinga, labai aiški. Manau, kad ir šiuo metu ji yra nuosekli ir tokia pati, tik jau Ukrainos atžvilgiu. Aš šitą poziciją emociškai, morališkai palaikau“, – sako buvęs Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Mečys Laurinkus.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Pergalės dienos 70-mečio iškilmių, prezidentas V. Putinas pareiškė, kad Kryme apgynė Rusijos tėvynainius: „Mes, gindami savo, eisime iki galo [...] Manau, mes pasielgėme teisingai, ir aš dėl nieko nesigailiu.“

Pergalės dienos iškilmėms rengiasi ir Krymas, Sevastopolyje gatvėse naktimis repetuoja kariai, o gatvės pasipuošė didžiojo vado Josifo Stalino portretais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...