captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Papirtis apskundė teismo sprendimą pripažinti neteisėtu jo išrinkimą advokatūros tarybos nariu

Lietuvos advokatūros tarybos narys Virginijus Papirtis apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo negaliojančiu pripažintas jo išrinkimas Lietuvos advokatų tarybos nariu.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos advokatūros tarybos narys Virginijus Papirtis apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo negaliojančiu pripažintas jo išrinkimas Lietuvos advokatų tarybos nariu.

„Taip, apskundžiau. Aš išdėsčiau savo poziciją, aš manau, kad teismas šitoje pozicijoje neteisingai pasielgė, ir prašau tą poziciją panaikinti. Įstatymų leidėjas man netrukdė dalyvauti tarybos nario rinkimuose. (..) Aš esu išrinktas, ir tiek. Nemanau, kad mano buvimas taryboje kam nors maišytų, savivaldose organuose esu ne vienerius metus, tai mano patirtį gali naudoti ir išnaudoti“, – BNS sakė V. Papirtis.

Kovo 17 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad pripažįsta negaliojančiu V. Papirčio išrinkimą Lietuvos advokatų tarybos nariu. Su skundu į teismą buvo kreipęsi keturi advokatai – Rūta Čilinskaitė, Jurgita Jurkšaitytė, Gintaris Trakšelis ir Ramūnas Kazlauskas. Jie teigė, kad buvęs Advokatų tarybos pirmininkas V. Papirtis neteisėtai vėl kandidatavo į šias pareigas ir neteisėtai buvo išrinktas į Advokatų tarybą, nes įstatai numato dviejų kadencijų ribojimą.

Teismas visus reikalavimus, susijusius su V. Papirčio kandidatūra, patenkino.

Lietuvos advokatūros veikla nepatenkinti keturi advokatai teismo paprašė panaikinti ir naujojo Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išrinkimą į šias pareigas, tačiau šis prašymas atmestas dėl senaties.

Vienas ieškovų R. Kazlauskas BNS sakė, kad jo ir kolegų reikalavimai nebuvo pilnai patenkinti, todėl nuspręsta bylinėtis toliau.

„Ant neteisėtų pamatų teisingumo ir teisėtumo pastatyti negalima, tie mūsų reikalavimai turi būti išspręsti ir patenkinti. Kodėl tą darom – čia nėra šiaip sau, kad bylinėtis, kad neturi ką veikti – kad būtų sukurtos taisyklės, kaip turime elgtis ateityje, kad būtų suformuotas precedentas ir taisyklės, dėl kurių yra ginčas“, – BNS sakė R. Kazlauskas. Jis ir jo kolegos toliau reikalaus pripažinti I. Vėgėlės išrinkimą neteisėtu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad naujojo Advokatų tarybos pirmininko I. Vėgėlės išrinkimo panaikinimas be pakankamų teisinių pagrindų, vadovaujantis vien ieškovų nuomone, galėtų neproporcingai suvaržyti Lietuvos advokatūros veiklą bei pažeisti Lietuvos advokatūros veiklos stabilumą, taip pat neproporcingai pažeisti asmenų, kurie balsavo už I. Vėgėlę kaip už Advokatų tarybos pirmininką, teises.

Šį teismo motyvą advokatas R. Kazlauskas pavadino „keistoku“.

„Būtų keista, kad organizacijai neigiama padaryta įtaka tuo, kad būtų įvykdytas teisingumas. Tikrai nematyti, kuo pasikeistų organizacijos situacija. Kaip valstybėje būna su prezidentais, su premjerais kažkas nutinka, tai nereiškia, kad nepataisomos situacijos, nesam kažkokie išskirtiniai advokatūroje – nėra nepakeičiamų“, – BNS sakė R. Kazlauskas.

Advokatai su Lietuvos advokatūra taip pat civiline tvarka bylinėjasi dėl informacijos pateikimo tvarkos. Pasak R. Kazlausko, dar iki visuotinio advokatų susirinkimo buvo kreiptasi į advokatūrą tam tikros informacijos apie veiklos skaidrumą, apie advokatūros išlaidas. Jos gauta nebuvo, o advokatūra besikreipusiems pateikė patvirtintą tarybos informacijos teikimo tvarką, kuri advokatams pasirodė ribojanti jų teises į informaciją.

Vilniaus miesto apylinkės teismui advokatai pateikė dar vieną ieškinį, tačiau bylos nelaimėjo, nes, pasak R. Kazlausko, teismas mano, kad nėra tokio ribojimo, kurio advokatai bijo.

Trečiuoju asmeniu patrauktas Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė skundo dėl apylinkės teismo kovo 17 dienos nutarties nerašė.

„Aš neskundžiau, manęs neliečia, jokioms teisėms nedarau įtakos“, – BNS sakė I. Vėgėlė.

Šioje byloje atsakove buvo patraukta Lietuvos advokatūra.

„Lietuvos advokatūra procese dalyvauja kaip atsakovė dėl procedūrinio reikalavimo patenkinimo motyvų, teisinio argumentavimo nuoseklumo ir šią poziciją gina, o apeliacinio skundo dėl Advokatų tarybos nario išrinkimo nepateikė“, – rašoma advokatūros atstovės spaudai Aurelijos Juodytės BNS pateiktame atsakyme.

Lietuvos advokatūra turi apie 20 bylų, kuriose dažniausiai ginami Advokatų garbės teismo sprendimai dėl, advokatūros nuomone, kvalifikacijos nekeliančių, etikos ar įstatymų pažeidimus padariusių advokatų.

„Nė viena iš bylų nesustabdys advokatūroje jau pradėtų darbų ir reikalingos pertvarkos. Tokį įsipareigojimą veikti advokatūros narių tikslais daviau visai advokatų bendruomenei,“ – sakė I. Vėgėlė.

Jis teigia, kad, siekdama reikalaujamo skaidrumo ir taikios ginčo baigties su Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimais nepatenkintais keturiais advokatais, naujai išrinkta Advokatų taryba šiais metais visą susirinkimo medžiagą nariams susipažinti pateikė prieš mėnesį iki susirinkimo, įvedė, pasak I. Vėgėlės, aiškią tvarką ir nustatė procedūras, pagal kurias administracija privalo atsakyti raštu į kiekvieną paklausimą. Be to, pradėta audituoti finansinė veikla, Revizijos komisija įpareigota pakartotinai patikrinti 2013 metų veiklą, leidžiant prireikus pasitelkti atitinkamus specialistus. Už pastarąjį sprendimą bendru sutarimu balsavo visi Advokatų tarybos nariai, įskaitant ir buvusius vadovus.

Šalių apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo kovo 17 dieną priimto sprendimo nagrinės Vilniaus apygardos teismas. Kada tai vyks, kol kas nežinoma – teismas laukia šalių atsiliepimų į skundus.

Šioje civilinėje byloje ginčas vyksta dėl beveik prieš metus – 2014 gegužės 16 dieną – Visuotiniame advokatų susirinkime priimtų sprendimų. Ieškovais byloje esantys advokatai sako, kad jeigu rinkimuose nebūtų dalyvavęs advokatas V. Papirtis, vietoj jo būtų dalyvavęs kitas teisininkas ir jis galėjo būti išrinktas.

„Aš asmeniškai balsavau už I. Vėgėlę, nes nenorėjau atiduoti balso už V. Papirtį. Jeigu būtų kitas kandidatas, aš galbūt būčiau balsavusi už jį“, – BNS yra sakiusi viena iš ieškovių byloje advokatė Jurgita Jurkšaitytė.

J. Jurkšaitytė sako, kad nenori pyktis su Lietuvos advokatūra ir nori įnešti skaidrumo, naujumo ir atvirumo į šią organizaciją.

„Mes mokam įmokas, mes turim teisę žinoti, kaip naudojami mūsų pinigai“, – BNS yra sakiusi J. Jurkšaitytė. Be to, ji pastebi, kad valdymo organus renkami asmenys iš tų pačių advokatų kontorų, todėl sulaukti pasikeitimų advokatūroje sunku tikėtis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...