captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūlo grįžti prie 11 klasių

Ar normalu, kad 19–20 metų jaunuoliai vis dar trina mokyklinius suolus?
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ar normalu, kad 19–20 metų jaunuoliai vis dar trina mokyklinius suolus?

Tėvai renka parašus po peticija, kurioje siūloma trumpinti mokslo metus – grįžti prie 11 klasių. Kaip DELFI komentavo peticiją pateikusi keturių vaikų mama, advokatė Viktorija Čivilytė, daugelis dabartinių tėvų mokėsi metais trumpiau ir to visiškai pakako.

„Taip, mes baigėm 12 klasių, tačiau mokėmės 11 metų, nes „peršokom“ klasę. Vaikai pradėdavo lankyti mokyklas septynerių, mokydavosi 11 metų ir baigdavo mokyklas būdami aštuoniolikos. Gaudavo brandos atestatą, kurio pavadinimas simbolizuodavo, kad žmogutis jau subrendo. Tada įvyko švietimo reforma“, – priminė teisininkė.

Kas nutiko tuomet? Pasak V. Čivilytės, buvo nutarta, kad vaikai mokyklas pradės lankyti šešerių ir mokysis 12 metų, o darželiuose nebeliks parengiamos grupės.

„Tuomet vaikai mokyklas taip pat baigdavo 18. Tačiau netrukus kažkas nutarė, kad šešerių mažyliams mokykloje per sunku. Grąžinom parengiamąsias grupes į darželius ir vaikus pradėjom leisti į mokyklą nuo septynerių. Bet... pamiršom panaikinti 12 metų programą ir grąžinti 11 klasių“, – atkreipė dėmesį teisininkė.

Kalbėdama apie šio sprendimo pasekmes peticijos autorė pabrėžia, jog dabar 90 proc. 18-mečių tėra baigę 11 klasių. Jų dar laukia vieneri ir patys svarbiausi mokslo metai.

„Tačiau tėvų pareiga išlaikyti vaikus pasibaigė, kai vaikui suėjo 18. Gerai, jei jie supratingi ir visais būdais nevengia vaikų išlaikymo. O jei ne? Tada, tas 18-metis suaugęs žmogus, turi savarankiškai kreiptis į teismą ir prisiteisti iš tėvų išlaikymą“, – pabrėžė itin dažnai savo darbe su panašiomis bylomis susidurianti advokatė.

Pasak DELFI pašnekovės, kol vaikas mokosi vidurinėj, teismas tėvams priteisia išlaikymą. Tačiau klausimas – kada. „Greičiausiai tai atsitiks, kai vaikas jau bus pabaigęs mokyklą, nes tokių bylų daug ir fiziškai nespėjama jų išnagrinėti greitai. Be to, ar kas nors pagalvoja, kokį vidinį konfliktą išgyvena 18 metų žmogus, suaugusiojo gyvenimą pradedantis nuo teisinio konflikto ir ne su bet kuo, o su savo tėvais? Kaip susikaupti mokslų baigimui, jei dėmesys nukreiptas bylinėjimuisi su tėvais“, – kėlė klausimus advokatė.

Linksmoji dalis

Linksmoji pilnamečių mokykloje realybės dalis – kaip suderinti suaugusiojo ir mokinio statusą.

„Tarkim, dvyliktokas praleido pamokas. Ko reikalauja mokykla? Kad tėvai jas pateisintų. Tačiau kyla klausimas, kuo šitoje situacijoje dėti tėvai? Kaip jie gali teisinti ar neteisinti suaugusio, pilnamečio, veiksnaus žmogaus veiksmus? Ar, tarkim, 50-mečiui kiltų poreikis paprašyti mamos parašyti raštelį ar kitokį pateisinimą“, – ygino advokatė.

Pasak V. Čivilytės, dabar visai realu, kad vaikas 18 gimtadienį atšvęstų 10 klasėje. „Žiūrint iš teisinės pusės, nuo tos dienos nebetenka galios sudarytos sutartys tarp mokyklos ir tėvų, Mokyklos turėtų sudaryti sutartį su pilnamečiu moksleiviu, o tėvai, norėdami sužinoti vaiko pažymius, turėtų gauti jo sutikimą. Ir kas turi vaikščioti į tėvų susirinkimus, ir ar juos reikia organizuoti, jei visi besimokantys dvyliktokai yra pilnamečiai?“ – klausia teisininkė.

Peticijos autorė – už tai, kad pagaliau kažkas pramerktų akis ir išspręstų šį kazusą.

„Logiškiausia būtų pirma klase pavadinti darželio parengiamąją grupę arba tiesiog sutrumpinti vieneriais metais mokyklos lankymą ir vaikus mokyti ne 12, o 11 metų“, – siūlo advokatė.

V.Čivilytei priimtinesnis atrodytų sprendimas leisti vaikus į mokyklą nuo šešerių, negu iki 19 ar net 20 metų laikyti pilnamečius žmones mokyklos suoluose.
Pritariančius įdėjai, kad mokyklas vaikai turi baigti metais anksčiau, kaip buvo iki reformos, advokatė kvietė pasirašyti po peticija peticija.

Netelpa mokinio kailyje

Kaip ne kartą rašė DELFI, kai kurie pilnamečiai iš tiesų sunkiai telpa mokinio kailyje, ne retenybė, kad atestatus atsiimtų jau turėdami savo vaikų.

Pilnamečiai turi teisę tuoktis, net jei mokosi bendrojo lavinimo mokyklose. Viena mažo Lietuvos miestelio gimnazijos mokinė taip ir padarė, sukeldama karštas diskusijas apie tai, kad gal reikėtų trumpinti mokymosi laiką ir grįžti prie 11 klasių, mokyklos baigimas sutaptų su pilnametyste.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, dauguma į pirmą klasę atėjusių mokinių – septynmečiai. Tėra tik po kelis procentus šešiamečių ir aštuonmečių. Pastarieji brandos atestatą gauna sulaukę dvidešimties.

Pasak mokytojų, pridėjus dvyliktą klasę, išlindo specifinių problemų. Dažniausiai minimos, kad pilnamečiai gali legaliai rūkyti, svaigintis alkoholiu, gyventi porose, gimdyti vaikus.

Pasak mokinių, kiekvienoje klasėje galima rasti po vieną kitą žmogų, kuris gyvena atskirai nuo tėvų, kai kurie – ir poromis.

Kaip pastebi psichologė Kristina Jackevičienė, daliai mokinių šeimyninis gyvenimas nesikerta su mokinio statusu, jie aktyviai naudojasi savo teisėmis, gyvena pagal savo supratimą ir galimybes, jei jiems taip tinka ir šeima neprieštarauja.

„Pasitaiko, kad mokykloje besimokanti mergina išteka ar gyvena poroje, kad tėvams lengviau būtų, kad vyras ar sugyventinis išlaikytų. Kiti taip demonstruoja savo nepriklausomybę nuo tėvų, bando sukurti savo šeimą, nes yra arba jaučiasi tėvų apleisti, palikti“, – sakė nemažą darbo mokykloje patirtį turinti specialistė.

Paklausta, ar anksti bręstantiems žmonėms kliūtis, kad atestatą gauna tik 19 ar 20 metų, K. Jackevičienė patvirtino: „Taip, kliūtis. Teko ne vienos mamos apgailestavimų klausytis, kad sūnus ar dukra ne metais anksčiau baiginėjo mokyklą, nes tuomet viskas būtų buvę gerai. Kita vertus, ne pasaulio pabaiga, jei dėl kažkokių priežasčių nepavyksta gauti brandos atestato. Po metų, kitų, kartais net po keliolikos žmonės baigia mokslus suaugusiųjų mokymo skyriuose“.

Paklausta, ar pasisakytų už tai, kad sutaptų mokyklos baigimas ir pilnametystė, psichologė neabejojo: „Taip, tai būtų labai gerai“. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija galimybės trumpinti mokslų iki 11 metų kol kas nesvarstė.

ŠMM: ketinama įvesti visuotiną priešmokyklinį mokymą

Kaip rašoma ŠMM atsiųstame komentare, pastaruoju metu pasigirsta įvairių idėjų dėl mokymosi trukmės.

Europoje pastebimas privalomo dalyvavimo švietimo programose ankstinimas. Daugelyje šalių mokyklą pradedama lankyti, kai vaikui sueina 6 metai ar netgi anksčiau (pvz.: Airijoje – 4 m., Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Maltoje – 5 m.)

Pasak ministerijos komunikacijos skyriaus, Lietuvoje taip pat ketinama įvesti visuotinį priešmokyklinį mokymą, kadangi vis daugiau mokslinių tyrimų pagrindžia, kad ankstyvoji vaikystė yra ypatingas laikotarpis, kai tikslingas, kokybiškas ugdymas deda pamatą vaiko ateičiai.

Kiek trunka laiko, kol vaikas baigia pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programą, reglamentuoja Švietimo įstatymas. Jame nustatyta, kad pradinio ugdymo programa trunka 4 metus, pagrindinio – 6 metus ir vidurinio 2 metus.

Ministerija nesvarstė galimybės trumpinti mokyklinių metų iki 11 metų. Tačiau toks siūlymas galėtų būti svarstomas ateityje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...