captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gydytoja: nuolat girdimi dirbtiniai garsai gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų

Minint Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, specialistai sako, kad svarbu suprasti, kokie garsai leidžia gyventi kokybiškai, ir ragina kurti ramią savo ir artimųjų aplinką. Kauno klinikų ausų, nosies, gerklės ligų gydytojos Alinos Kuzminienės teigimu, intensyvūs, ilgai trunkantys ir nuolat girdimi dirbtiniai garsai gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.
 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Minint Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, specialistai sako, kad svarbu suprasti, kokie garsai leidžia gyventi kokybiškai, ir ragina kurti ramią savo ir artimųjų aplinką. Kauno klinikų ausų, nosies, gerklės ligų gydytojos Alinos Kuzminienės teigimu, intensyvūs, ilgai trunkantys ir nuolat girdimi dirbtiniai garsai gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

„Ausis, mūsų klausos aparatas, yra pritaikytas girdėti natūralius gamtos garsus. Mūsų ausis nefiltruoja automobilių, pramonės garsų. Visi šie garsai, jei trunka ilgai arba tuo metu, kai žmogus turi ilsėtis, miego metu, dirgina centrinę nervų sistemą ir sukelia nusiskundimus“, – paaiškina specialistė. Šie garsai, kaip nurodo gydytoja, gali pažeisti klausos ląsteles: „Kitaip sakant, tos klausos ląstelės gali žūti dėl intensyvaus triukšmo poveikio.“

Pirmus metus galite nežinoti turį klausos problemų

Anot gydytojos A. Kuzmienės, triukšmas skirstomas į kelias kategorijas. „Viena kategorija – tai toks triukšmas, kuris gali sutrikdyti natūralų gyvenimo ritmą: aplinkos triukšmas, kaimynų šurmulys. Jis gali sutrikdyti natūralų miegą, sukelti galvos skausmą, nerimą. Yra kita triukšmo rūšis – intensyvus triukšmas, kuris iš tiesų gali sukelti klausos sutrikimus“, – dėsto specialistė.

Pasak jos, triukšmas gali sutrikdyti ir širdies veiklą, sukelti virškinimo trakto ligas, dvylikapirštės žarnos opaligę, skrandžio, skydliaukės problemas ir kt. Didelis triukšmas gali sukelti ūmią garsinę traumą.

„Jei jaunimas yra roko koncerte, šalia kolonėlių, kur garsas yra, kaip nurodoma literatūroje, iki 130 decibelų, esama didelės vibracijos, užtenka ten pabūti labai trumpai, dešimt–dvidešimt minučių, ir tai gali sukelti ūmią garsinę traumą“, – teigia A. Kuzminienė.

Yra kita grupė žmonių, kurie gali patirti garsinę traumą. Tai – žmonės, kurie ilgą laiką dirba pramonės įmonėse prie įrenginių, skleidžiančių 80–85 decibelų garsą.

„Dauguma pramonės mašinų, įrenginių tokį triukšmą kelia. Pavyzdžiui, grąžtas ar elektriniai pjūklai skleidžia tokio intensyvumo garsą. Jei žmogus būna bent aštuonias valandas tokioje aplinkoje, jis rizikuoja patirti garsinę traumą“, – tvirtina gydytoja.

Specialistės teigimu, jei garsinė trauma patirta nuo labai intensyvaus garso (tarkime, 120 decibelų stiprumo) koncerto metu ar, pavyzdžiui, prie ausies sprogus balionui, per vieną dvi paras klausa sugrįžta savaime.

„Tačiau būna atvejų, kad ir nesugrįžta, ir tokius pacientus skubiai guldome į stacionarą ir taikome aktyvų gydymą. Apie 70 proc. pacientų klausą atstatyti pavyksta, jei pacientas kreipiasi pirmomis dienomis“, – teigia A. Kuzminienė.

Paklausta, kaip specialistai išsiaiškina, kad žmogus turi klausos problemų, kilusių būtent dėl nuolatinio triukšmo, A. Kuzminienė sako, kad pirmiausia klausiama, kokioje aplinkoje buvo žmogus, kokie joje buvo rizikos faktoriai, dėl ko žmogus atvyko pas gydytoją.

„Apžiūrėję paciento ausis, atliekame tyrimus. Mes atliekame audiogramą, kurios metu skirtinguose dažniuose tiriame, koks yra klausos lygis. Tiems žmonėms, kurie ilgai būna kenksmingoje garsinėje aplinkoje, būna specifinis (dažnesnis – aukštų dažnių) klausos sutrikimas“, – kalba A. Kuzminienė.

Gydytoja pažymi, kad klausa blogėja palaipsniui. Esą pirmą pusmetį ar net metus žmogus, dirbantis triukšmo sąlygomis, gali net nejausti turįs kokių nors klausos problemų.

„Vėliau, po metų–dvejų, jis pradeda suprasti, kad jis lyg ir girdi, bet ne viską supranta, kas yra aplinkoje. Pavyzdžiui, kalba su pašnekovu, bet ne visus žodžius aiškiai supranta, labai dažnai perklausia“, – atkreipia dėmesį A. Kuzminienė. 

Tada, pasak jos, nustatoma, kad yra klausos sutrikimas, kuris iki tam tikro lygio sukelia tik suvokimo problemas.

Jei dar girdite paukščius, girdite gerai

Gydytoja A. Kuzminienė primena, kad klausai labai kenkia ausinukai, kuriuos daugelis žmonių naudoja kasdien. Tai esą įrodyta mediciniškai.

„Kai mes klausome, tarkime, radijo, garsą girdime aplinkoje, kur jis išsisklaido. Kai klausome garso per ausines, tai yra koncentruotas garsas, kuris slegia tiek išorinę, vidurinę, tiek vidinę ausį koncentruota garso jėga“, – dėsto gydytoja. 

Be to, ji pastebi, kad žmonės, besinaudojantys ausinukais, dažnai nejaučia ribos ir vis juos garsina.

„Yra nustatyta, kad dažniausia jaunimas garso klauso 110 decibelų stiprumu, kas iš tikrųjų yra žalinga. Šie žmonės, kurie dažnai ir ilgai klauso muzikos ar radijo su ausinėmis, yra padidintos rizikos grupėje“, – teigia A. Kuzminienė.

Be ausinių žmonės radijo paprastai klausosi 70 decibelų garsumu. Kaip nurodo Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija, toks garsas, net ir ilgai klausantis, negali sukelti klausos sutrikimų, tačiau natūralų gyvenimo ritmą sutrikdyti gali.

„Ypač, jei žmogus nakties metu užmiega prie radijo, tai gali sutrikdyti miegą, gali padidėti ir kraujospūdis, ir širdies susitraukimų dažnis. Jei žmogus jaučia diskomfortą [...], turėtų bent nakties metu radiją išjungti“, – pataria gydytoja.

Kaip žinoti, ar verta sunerimti dėl klausos problemų? A. Kuzminienė sako, kad, jei žmogus, išėjęs į parką, girdi, kaip čiulba paukščiai, kaip šnara medžių lapai, kaip upelyje čiurlena vanduo, toks žmogus gali būti ramus – jis girdi puikiai. Bet, jei paukščių čiulbėjimo nebegirdite, reikėtų apsilankyti pas ausų, nosies, gerklės ligų gydytoją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...