captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žaidimas, kurį žaidžia Darbo partija

Darbo partijos sprendimas atstatydinti švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį gali būti Darbo partijos žaidimo dalis siekiant sukurti pretekstą pasitraukti iš koalicijos.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Darbo partijos sprendimas atstatydinti švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį gali būti Darbo partijos žaidimo dalis siekiant sukurti pretekstą pasitraukti iš koalicijos.

Taip mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis, primindamas analogiją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri iš koalicijos pasitraukė po ilgo konflikto su premjeru dėl energetikos viceministrės Renatos Cytackos.

„Paskutinį kartą kai įsiplieskė konfliktas tarp vieno koalicijos partnerio ir socdemų dėl R. Cytackos, tuo buvo pasinaudota kaip pretekstu palikti koaliciją. Klausimas yra toks: ar Darbo partija nėra sugalvojusi panaudoti D. Pavalkio kaip preteksto pasitraukti. Tai svarbu. Tai reikš, kad kieta socdemų pozicija (už ministrą – DELFI) gali reikšti koalicijos subyrėjimą“, – sako M. Jastramskis.

Darbo partijos taryba vietoje D. Pavalkio švietimo ir mokslo ministru siūlo Vydą Gedvilą. Tačiau pagal Konstituciją ministrus premjero teikimu skiria ir atleidžia prezidentas, todėl prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus pozicija šiuo atveju gali arba užprogramuoti konfliktą, arba neleisti jam įsiplieksti.

„Klausimas, ar prezidentūrai tiktų V. Gedvilo kandidatūra. Taip pat neaišku, ar socdemai nori viso šio proceso“, – sako M. Jastramskis.

Pasak politologo, kadangi pagal koalicijos sutartį Švietimo ir mokslo ministerijos kuravimas skirtas Darbo partijai, socialdemokratų lyderiui ir ministrui pirmininkui nebūtų labai naudinga priešintis D. Pavalkio atstatydinimui, nors A. Butkevičius pabrėžė, kad ministras Vyriausybės programą sėkmingai vykdo.

„Nebent į šį postą būtų norime paskirti labai kontroversišką žmogų“, – sako mokslininkas.

M. Jastramskis teigia, kad Darbo partija veikiausiai numatė, kad Prezidentūra nebūtinai bus linkusi keisti D. Pavalkį, nes šalies vadovė D. Grybauskaitė dažniau kalba apie socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės nekompetenciją.

Tačiau politologas sako, kad šiuo manevru taip pat gali būti siekiama atnaujinti įvaizdį, nukreipti dėmesį, įnešti nedidelį chaosą.

„Tokie dalykai reikalauja politinių pastangų, derybų, reikia premjero ir Prezidentūros įsikišimo“, – sako M. Jastramskis.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis savo ruožtu mano, kad D. Pavalkio atstatydinimo klausimas užtruks. Pasak L. Bielinio, Prezidentūra šioje situacijoje labiausiai suinteresuota savo valios pademonstravimu Vyriausybei, tuo metu A. Butkevičiui svarbiau, kad būtų vykdoma Vyriausybės programa.

„Prezidentei svarbiau ne tiek ministro funkcijų atlikimas, kiek jos valios delegavimas ministrų kabinetui bendrai. Ji, ko gero, suinteresuota greičiau ir efektyviau išspręsti šį klausimą, nes tokiu būdu pamatytume jos veikimo efektyvumą“, – sako L. Bielinis.

L. Bielinis pabrėžia, kad bet kokiu atveju ministro skyrimas ir atšaukimas yra ne tik ministro pirmininko ir prezidentės veiklos laukas, tai priklauso ir nuo koalicijoje dalyvaujančios partijos.

DELFI primena, kad Darbo partijos taryba savaitgalį nusprendė atšaukti į Vyriausybę deleguotą švietimo ir mokslo ministrą D. Pavalkį bei pasiūlyti V. Gedvilo kandidatūrą. Darbo partija pateikė keletą argumentų, kodėl jos netenkina D. Pavalkio darbas, tačiau visi šie argumentai primena labiau akių dūmimą. Pavyzdžiui, D. Pavalkiui priekaištaujama, kad neįgyvendinta reforma išleisti pedagogus anksčiau į pensiją, kai tuo tarpu visoje Lietuvoje pensinis amžius nuosekliai ilginamas.

Remiantis Konstitucija, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti. Tačiau pagal 1998 m. Konstitucinio teismo nutarimą, ministrų pasikeitimas skaičiuojamas nuo Vyriausybės įgaliojimų grąžinimui prezidentui po prezidento rinkimų.

Prezidento rinkimai įvyko 2014 m. gegužę. Liepos 16 d. prezidentė patvirtino naujos sudėties Vyriausybę, kurioje nuo to laiko nesikeitė nė vienas ministras.

„Visas ministrų pasikeitimas skaičiuojamas nuo to laiko, kai prezidentė patvirtina Vyriausybę po to, kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus“, – teigia Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...